1 Then answered Eliphaz the Temanite, and said,

2 Should a wise man make answer with vain knowledge,

And fill himself with the east wind?

3 Should he reason with unprofitable talk,

Or with speeches wherewith he can do no good?

4 Yea, thou doest away with fear,

And hinderest devotion before God.

5 For thine iniquity teacheth thy mouth,

And thou choosest the tongue of the crafty.

6 Thine own mouth condemneth thee, and not I;

Yea, thine own lips testify against thee.

7 Art thou the first man that was born?

Or wast thou brought forth before the hills?

8 Hast thou heard the secret counsel of God?

And dost thou limit wisdom to thyself?

9 What knowest thou, that we know not?

What understandest thou, which is not in us?

10 With us are both the gray-headed and the very aged men,

Much elder than thy father.

11 Are the consolations of God too small for thee,

Even the word that is gentle toward thee?

12 Why doth thy heart carry thee away?

And why do thine eyes flash,

13 That against God thou turnest thy spirit,

And lettest words go out of thy mouth?

14 What is man, that he should be clean?

And he that is born of a woman, that he should be righteous?

15 Behold, he putteth no trust in his holy ones;

Yea, the heavens are not clean in his sight:

16 How much less one that is abominable and corrupt,

A man that drinketh iniquity like water!

17 I will show thee, hear thou me;

And that which I have seen I will declare

18 (Which wise men have told

From their fathers, and have not hid it;

19 Unto whom alone the land was given,

And no stranger passed among them):

20 The wicked man travaileth with pain all his days,

Even the number of years that are laid up for the oppressor.

21 A sound of terrors is in his ears;

In prosperity the destroyer shall come upon him.

22 He believeth not that he shall return out of darkness,

And he is waited for of the sword.

23 He wandereth abroad for bread, saying, Where is it?

He knoweth that the day of darkness is ready at his hand.

24 Distress and anguish make him afraid;

They prevail against him, as a king ready to the battle.

25 Because he hath stretched out his hand against God,

And behaveth himself proudly against the Almighty;

26 He runneth upon him with a stiff neck,

With the thick bosses of his bucklers;

27 Because he hath covered his face with his fatness,

And gathered fat upon his loins;

28 And he hath dwelt in desolate cities,

In houses which no man inhabited,

Which were ready to become heaps;

29 He shall not be rich, neither shall his substance continue,

Neither shall their possessions be extended on the earth.

30 He shall not depart out of darkness;

The flame shall dry up his branches,

And by the breath of God’s mouth shall he go away.

31 Let him not trust in vanity, deceiving himself;

For vanity shall be his recompense.

32 It shall be accomplished before his time,

And his branch shall not be green.

33 He shall shake off his unripe grape as the vine,

And shall cast off his flower as the olive-tree.

34 For the company of the godless shall be barren,

And fire shall consume the tents of bribery.

35 They conceive mischief, and bring forth iniquity,

And their heart prepareth deceit.

1 Temanas Elifazas atsakydamas tarė:

2 "Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?

3 Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?

4 Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą.

5 Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.

6 Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave.

7 Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų?

8 Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?

9 Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?

10 Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.

11 Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?

12 Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?

13 Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?

14 Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?

15 Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,

16 tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.

17 Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,

18 ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.

19 Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.

20 Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.

21 Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.

22 Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.

23 Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.

24 Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.

25 Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,

26 su skydu rankoje puola Jį.

27 Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.

28 Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.

29 Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.

30 Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks.

31 Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.

32 Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos.

33 Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai.

34 Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.

35 Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę".