1 Ko giries nedorybe, galiūne? Dievo gerumas pasilieka nuolat.
2 Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastadary!
3 Tu mėgsti pikta labiau kaip gera, tau mieliau meluoti negu teisybę kalbėti.
4 Tu mėgsti pražūtingas kalbas, klastingas liežuvi!
5 Todėl sunaikins tave Dievas amžiams; parblokš ir išmes iš palapinės, su šaknimis išraus iš gyvųjų žemės.
6 Teisieji tai matys ir bijosis, jie juoksis iš jo:
7 "Štai žmogus, kuris Dievo nepadarė savo stiprybe, bet, pasitikėdamas turtais, įsidrąsino daryti nedorybes".
8 Aš esu kaip žaliuojąs alyvmedis Dievo namuose, pasitikiu Dievo gailestingumu per amžių amžius.
9 Tave girsiu per amžius, nes Tu tai padarei; skelbsiu Tavo brangų vardą šventiesiems.
1 Por que te glorias, homem poderoso, na malícia? A benignidade de Deus subsiste em todo o tempo.
2 A tua língua urde planos de destruição, Como navalha afiada, ó tu que usas de dolo.
3 Amas antes o mal do que o bem, E o mentir do que o falar a justiça. (Selá)
4 Amas todas as palavras devoradoras, Ó língua fraudulenta.
5 Também Deus te destruirá para sempre; Arrebatar-te-á e arrancar-te-á da tua tenda, E te exterminará da terra dos viventes. (Selá)
6 Os justos verão isso e temerão, E se rirão dele, dizendo:
7 Eis o homem que não fazia Deus a sua fortaleza, Mas confiava na abundância das suas riquezas, E se fortalecia na sua perversidade.
8 Mas quanto a mim, eu sou qual verde oliveira na casa de Deus; Confio na benignidade de Deus para todo o sempre.
9 Dar-te-ei graças para sempre, porque o fizeste: Na presença dos teus santos esperarei no teu nome, porque é bom.