1 Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens.
2 Šventykloje ieškojau Tavęs, pamačiau Tavo galybę ir šlovę.
3 Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave.
4 Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas.
5 Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,
6 kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį.
7 Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje.
8 Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.
9 Kurie siekia atimti man gyvybę, nueis į žemės gelmes.
10 Jie kris nuo kardo ir taps grobiu šakalams.
11 O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta.
1 Ó Deus, tu és o meu Deus; ansiosamente te buscarei. A minha alma tem sede de ti, a minha alma anseia por ti Numa terra árida e cansada, onde não há água.
2 Assim no santuário te contemplarei, Para ver a tua força e a tua glória.
3 Porquanto a tua benignidade é melhor do que a vida, Os meus lábios te louvarão.
4 Assim te bendirei, enquanto viver; Em teu nome levantarei as minhas mãos.
5 Como de banha e gordura será saciada a minha alma, E com lábios de júbilo te louvará a minha boca.
6 Quando no meu leito de ti me recordo, Durante as vigílias da noite em ti medito;
7 Porque tens sido o meu auxílio, E à sombra das tuas asas me regozijarei.
8 A minha alma te segue de perto; A tua destra me ampara.
9 Mas aqueles que buscam a minha vida para a destruírem, Descerão às profundezas da terra.
10 Serão entregues ao poder da espada, Hão-de ser o quinhão dos chacais.
11 O rei, porém, se regozijará em Deus; Gloriar-se-á todo aquele que por ele jura, Pois será tapada a boca dos que falam mentiras.