1 Užsirūstinęs, Viešpatie, nebark manęs, nebausk įširdęs.2 Viešpatie, pasigailėk manęs, nes esu silpnas; Viešpatie, išgydyk mane, nes sukrėsti mano kaulai.3 Ir mano siela sukrėsta. Ar ilgai, Viešpatie?4 Viešpatie, gręžkis, išlaisvink mano sielą, gelbėk mane dėl savo gailestingumo.5 Kas gi prisimins Tave mirtyje? Kas dėkos Tau kape?6 Nuo aimanų suvargau, kasnakt aptvindau savo lovą, laistau ašaromis savo guolį.7 Aptemo nuo vargo mano akys, paseno dėl visų mano priešų.8 Piktadariai, atsitraukite nuo manęs, nes Viešpats išgirdo mano verksmo balsą!9 Viešpats išgirdo mano maldavimą, Viešpats priims manąją maldą.10 Tegul visi mano priešai susigėsta ir išsigąsta, tegu jie atsitraukia ir susigėsta staiga.
1 Jeová, não me repreendas na tua ira, Nem me castigues no teu furor.2 Compadece-te de mim, Jeová, porque eu me sinto abatido; Sara-me, Jeová, porque os meus ossos estão perturbados.3 A minha alma está também em extremo perturbada; Mas tu, Jeová, até quando?4 Volta-te, Jeová, livra a minha alma: Salva-me por amor da tua bondade.5 Pois na morte não há recordação de ti, No Cheol quem te dará louvor?6 Estou cansado do meu gemido; Todas as noites faço nadar a minha cama; Inundo de lágrimas o meu leito.7 A minha vista de mágoa desfalece, Tem-se envelhecido por causa de todos os meus adversários.8 Apartai-vos de mim, todos os que obrais a iniqüidade, Porque Jeová já ouviu a voz do meu pranto.9 Jeová já ouviu a minha súplica, Jeová receberá a minha oração.10 Todos os meus inimigos serão envergonhados e em extremo perturbados; Tornarão atrás, e serão envergonhados num momento.