1 Now the apostles and the brethren that were in Judæa heard that the Gentiles also had received the word of God. 2 And when Peter was come up to Jerusalem, they that were of the circumcision contended with him, 3 saying, Thou wentest in to men uncircumcised, and didst eat with them. 4 But Peter began, and expounded the matter unto them in order, saying, 5 I was in the city of Joppa praying: and in a trance I saw a vision, a certain vessel descending, as it were a great sheet let down from heaven by four corners; and it came even unto me: 6 upon which when I had fastened mine eyes, I considered, and saw the fourfooted beasts of the earth and wild beasts and creeping things and birds of the heaven. 7 And I heard also a voice saying unto me, Rise, Peter; kill and eat. 8 But I said, Not so, Lord: for nothing common or unclean hath ever entered into my mouth. 9 But a voice answered the second time out of heaven, What God hath cleansed, make not thou common. 10 And this was done thrice: and all were drawn up again into heaven. 11 And behold, forthwith three men stood before the house in which we were, having been sent from Cæsarea unto me. 12 And the Spirit bade me go with them, making no distinction. And these six brethren also accompanied me; and we entered into the man’s house: 13 and he told us how he had seen the angel standing in his house, and saying, Send to Joppa, and fetch Simon, whose surname is Peter; 14 who shall speak unto thee words, whereby thou shalt be saved, thou and all thy house. 15 And as I began to speak, the Holy Spirit fell on them, even as on us at the beginning. 16 And I remembered the word of the Lord, how he said, John indeed baptized with water; but ye shall be baptized in the Holy Spirit. 17 If then God gave unto them the like gift as he did also unto us, when we believed on the Lord Jesus Christ, who was I, that I could withstand God? 18 And when they heard these things, they held their peace, and glorified God, saying, Then to the Gentiles also hath God granted repentance unto life.

19 They therefore that were scattered abroad upon the tribulation that arose about Stephen travelled as far as Phoenicia, and Cyprus, and Antioch, speaking the word to none save only to Jews. 20 But there were some of them, men of Cyprus and Cyrene, who, when they were come to Antioch, spake unto the Greeks also, preaching the Lord Jesus. 21 And the hand of the Lord was with them: and a great number that believed turned unto the Lord. 22 And the report concerning them came to the ears of the church which was in Jerusalem: and they sent forth Barnabas as far as Antioch: 23 who, when he was come, and had seen the grace of God, was glad; and he exhorted them all, that with purpose of heart they would cleave unto the Lord: 24 for he was a good man, and full of the Holy Spirit and of faith: and much people was added unto the Lord. 25 And he went forth to Tarsus to seek for Saul; 26 and when he had found him, he brought him unto Antioch. And it came to pass, that even for a whole year they were gathered together with the church, and taught much people; and that the disciples were called Christians first in Antioch.

27 Now in these days there came down prophets from Jerusalem unto Antioch. 28 And there stood up one of them named Agabus, and signified by the Spirit that there should be a great famine over all the world: which came to pass in the days of Claudius. 29 And the disciples, every man according to his ability, determined to send relief unto the brethren that dwelt in Judæa: 30 which also they did, sending it to the elders by the hand of Barnabas and Saul.

1 Greitai naujiena pasiekė apaštalus ir kitus brolius Judėjoje, kad pagonys atsivertė! 2 Kai Petras sugrįžo į Jeruzalę, žydų tikintieji ginčijosi su juo. 3 „Tu draugavai su pagonimis ir netgi su jais valgei!" – kaltino jie. 4 Tada Petras jiems papasakojo visą istoriją: 5 „Sykį Jopėje aš meldžiausi ir regėjime pamačiau didelę keturkampę paklodę, nusileidžiančią iš dangaus. 6 Paklodės viduje buvo visų rūšių gyvių: roplių, paukščių (kurių mums negalima valgyti). 7 Aš girdėjau balsą, kuris man sakė: „Pjauk ir valgyk, ką tik nori." 8 Aš atsakiau: „Niekada, Viešpatie! Dar niekada nevalgiau to, ką draudžia žydų įstatymai!" 9 Bet balsas iš dangaus prabilo vėl: „Nesakyk, kad tai neteisinga, kai Dievas sako, kad teisinga!" 10 Taip atsitiko tris kartus, ir vėl paklodė ir visa, kas joje buvo, pranyko danguje. 11 Kaip tik tada trys vyrai atvyko į namus, kur buvau apsistojęs, manęs pasiimti į Cezarėją! 12 Šventoji Dvasia man įsakė vykti su jais ir nesirūpinti dėl to, kad jie pagonys. Mane lydėjo šitie šeši broliai, ir mes greitai atvykome į vieno žmogaus namus, kuris siuntė pasiuntinius. 13 Jis mums papasakojo regėjęs angelą, kuris jam liepė siųsti pasiuntinius į Jopę ir surasti Simoną Petrą! 14 Jis pamokys, kaip jam ir jo namiškiams išsigelbėti.

15 Na, aš pradėjau jiems skelbti gerąją naujieną. Kai tik pradėjau kalbėti, juos aplankė Šventoji Dvasia, kaip pradžioje buvo aplankiusi ir mus. 16 Tada aš apmąsčiau Viešpaties žodžius, kaip Jis yra pasakęs: „Taip, Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia." 17 Jeigu Dievas davė šitiems pagonims tokią pačią dovaną kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad turėčiau ginčytis?" 18 Kai kiti tai išgirdo, buvo atsakyta į visus jų prieštaravimus, ir jie pradėjo šlovinti Dievą! „Taip, – sakė jie, – Dievas pagonims taip pat davė ypatingą malonę, atsigręžus į Jį, gauti amžinąjį gyvenimą."

19 Tuo tarpu tikintieji, kurie persekiojimo metu po Stepono mirties buvo pabėgę iš Jeruzalės, nukeliavo į Finikiją, Kiprą, Antiochiją skleisdami gerąją naujieną ne tiktai žydams. 20 Kai kurie tikintieji, keliavę iš Kipro ir Kirėnės į Antiochiją, atnešė ir graikams žinią apie Viešpatį Jėzų. 21 Taip Viešpats buvo su jais, ir daug pagonių tapo tikinčiaisiais.

22 Kai bažnyčia Jeruzalėje išgirdo, kas atsitiko, ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją padėti naujai įtikėjusiems. 23 Atvykęs ir pamatęs nuostabius Dievo darbus, jis labai apsidžiaugė ir paragino tikinčiuosius likti ištikimus Viešpačiui bet kokia kaina. 24 Barnabas buvo geras žmogus, kupinas Šventosios Dvasios bei tvirto tikėjimo. Tai daugeliui žmonių padėjo įtikėti Dievą.

25 Tuomet Barnabas nukeliavo toliau į Tarsą ieškoti Pauliaus. 26 Radęs jį, grįžo į Antiochiją. Jie abu gyveno ten ištisus metus mokydami naujai pakrikštytuosius. (Antiochijoje tikintieji pirmą kartą buvo pavadinti krikščionimis.) 27 Tomis dienomis iš Jeruzalės atvyko kai kurie pranašai į Antiochiją. 28 Vienas jų, vardu Agabas, viename susirinkime, Šventosios Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą Izraelio žemėje. 29 Tikintieji nusprendė padėti Judėjai, kiekvienas aukodamas tiek, kiek galėjo. 30 Dovanas jie siuntė Jeruzalės bažnyčios vyresniesiems per Barnabą ir Paulių.