1 And Saul was consenting unto his death.

And there arose on that day a great persecution against the church which was in Jerusalem; and they were all scattered abroad throughout the regions of Judæa and Samaria, except the apostles. 2 And devout men buried Stephen, and made great lamentation over him. 3 But Saul laid waste the church, entering into every house, and dragging men and women committed them to prison.

4 They therefore that were scattered abroad went about preaching the word. 5 And Philip went down to the city of Samaria, and proclaimed unto them the Christ. 6 And the multitudes gave heed with one accord unto the things that were spoken by Philip, when they heard, and saw the signs which he did. 7 For from many of those that had unclean spirits, they came out, crying with a loud voice: and many that were palsied, and that were lame, were healed. 8 And there was much joy in that city.

9 But there was a certain man, Simon by name, who beforetime in the city used sorcery, and amazed the people of Samaria, giving out that himself was some great one: 10 to whom they all gave heed, from the least to the greatest, saying, This man is that power of God which is called Great. 11 And they gave heed to him, because that of long time he had amazed them with his sorceries. 12 But when they believed Philip preaching good tidings concerning the kingdom of God and the name of Jesus Christ, they were baptized, both men and women. 13 And Simon also himself believed: and being baptized, he continued with Philip; and beholding signs and great miracles wrought, he was amazed.

14 Now when the apostles that were at Jerusalem heard that Samaria had received the word of God, they sent unto them Peter and John: 15 who, when they were come down, prayed for them, that they might receive the Holy Spirit: 16 for as yet it was fallen upon none of them: only they had been baptized into the name of the Lord Jesus. 17 Then laid they their hands on them, and they received the Holy Spirit. 18 Now when Simon saw that through the laying on of the apostles’ hands the Holy Spirit was given, he offered them money, 19 saying, Give me also this power, that on whomsoever I lay my hands, he may receive the Holy Spirit. 20 But Peter said unto him, Thy silver perish with thee, because thou hast thought to obtain the gift of God with money. 21 Thou hast neither part nor lot in this matter: for thy heart is not right before God. 22 Repent therefore of this thy wickedness, and pray the Lord, if perhaps the thought of thy heart shall be forgiven thee. 23 For I see that thou art in the gall of bitterness and in the bond of iniquity. 24 And Simon answered and said, Pray ye for me to the Lord, that none of the things which ye have spoken come upon me.

25 They therefore, when they had testified and spoken the word of the Lord, returned to Jerusalem, and preached the gospel to many villages of the Samaritans.

26 But an angel of the Lord spake unto Philip, saying, Arise, and go toward the south unto the way that goeth down from Jerusalem unto Gaza: the same is desert. 27 And he arose and went: and behold, a man of Ethiopia, a eunuch of great authority under Candace, queen of the Ethiopians, who was over all her treasure, who had come to Jerusalem to worship; 28 and he was returning and sitting in his chariot, and was reading the prophet Isaiah. 29 And the Spirit said unto Philip, Go near, and join thyself to this chariot. 30 And Philip ran to him, and heard him reading Isaiah the prophet, and said, Understandest thou what thou readest? 31 And he said, How can I, except some one shall guide me? And he besought Philip to come up and sit with him. 32 Now the passage of the scripture which he was reading was this,

He was led as a sheep to the slaughter;

And as a lamb before his shearer is dumb,

So he openeth not his mouth:

33 In his humiliation his judgment was taken away:

His generation who shall declare?

For his life is taken from the earth.

34 And the eunuch answered Philip, and said, I pray thee, of whom speaketh the prophet this? of himself, or of some other? 35 And Philip opened his mouth, and beginning from this scripture, preached unto him Jesus. 36 And as they went on the way, they came unto a certain water; and the eunuch saith, Behold, here is water; what doth hinder me to be baptized? 37 *8:37 Some ancient authorities insert, wholly or in part, v. 37. And Philip said, If thou believest with all thy heart, thou mayest. And he answered and said, I believe that Jesus Christ is the Son of God. 38 And he commanded the chariot to stand still: and they both went down into the water, both Philip and the eunuch; and he baptized him. 39 And when they came up out of the water, the Spirit of the Lord caught away Philip; and the eunuch saw him no more, for he went on his way rejoicing. 40 But Philip was found at Azotus: and passing through he preached the gospel to all the cities, till he came to Cæsarea.

1 Saulius visiškai pritarė Stepono nužudymui. Ir nuo tos dienos prasidėjo didelė tikinčiųjų persekiojimo banga, palietusi Jeruzalės bažnyčią. Visi, išskyrus apaštalus, pasklido po Judėją ir Samariją.

2 Bet atėjo keletas pamaldžių žydų ir su didele širdgėla palaidojo Steponą.

3 Saulius lyg laukinis siautėjo visur, persekiodamas tikinčiuosius. Įsiverždavo net į privačius namus, nežiūrėdamas, ar vyrai, ar moterys, suimdavo juos ir grūsdavo į kalėjimą.

4 Pabėgę iš Jeruzalės, tikintieji visur sakė pamokslus ir skelbė gerąją naujieną apie Jėzų! Pavyzdžiui, 5 Pilypas nuvyko į Samarijos miestą ir ten pasakojo žmonėms apie Kristų. 6 Minios įdėmiai klausėsi, nes Jis darė daug stebuklų. 7 Buvo išvaryta daug piktųjų dvasių, kurios šaukdamos palikdavo savo aukas, buvo išgydyta daug paralyžiuotųjų ir šlubų. 8 Taigi tame mieste buvo daug džiaugsmo!

9-11 Tai buvo vyras, vardu Simonas, ilgą laiką buvęs žiniuonis, labai įtakingas, išdidus, nes jis galėjo padaryti nepaprastus dalykus. Samariečiai kalbėjo apie jį kaip apie Mesiją. 12 Bet dabar jie įtikėjo Pilypo žodžiu, kad Jėzus yra Mesijas, ir jo žodžiais apie Dievo karalystę. Buvo pakrikštyta daug vyrų ir moterų. 13 Tada ir Simonas įtikėjo, pasikrikštijo ir ėmė sekti paskui Pilypą. Jis buvo labai nustebintas Pilypo daromais stebuklais.

14 Kai apaštalai Jeruzalėje išgirdo, kad Samarijos žmonės priėmė Dievo Žodį, jie nusiuntė tenai Petrą ir Joną. 15 Vos tik jiems atvykus, jie ėmė melstis, kad tie nauji tikintieji gautų Šventąją Dvasią. 16 Mat Ji dar nebuvo nė vieno iš jų aplankiusi. Jie dar tebuvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardu. 17 Tuomet Petras ir Jonas ant tikinčiųjų dėjo rankas, šitaip įkvėpdami Šventąją Dvasią.

18 Kai Simonas pamatė, kad Šventoji Dvasia aplanko žmones, kai apaštalas laimino juos, jis panoro nusipirkti šią galią. 19 „O, kad ir aš turėčiau tokią galią, kad ir man uždėjus rankas ant žmonių, juos aplankytų Šventoji Dvasia!" – sušuko jis. 20 Bet Petras tarė jam: „Tavo pinigai žus kartu su tavimi, nes manai, kad Dievo dovana yra nuperkama. 21 Šis dalykas neatneš tau laimės, nes tu nesi teisus prieš Dievą. 22 Nusigręžk nuo didelės nedorybės ir melskis. Galbūt Dievas dar atleis tavo piktas mintis, 23 nes tu esi pavydus ir nuodėmingas." 24 „Melskite už mane, – sušuko Simonas, – kad manęs neištiktų tie baisūs dalykai."

25 Paliudiję ir paskelbę Dievo Žodį Samarijoje, Petras ir Jonas pasuko atgal į Jeruzalę, pakeliui sustodami keliuose samariečių kaimuose, kad perduotų žmonėms Dievo Žodį.

26 Viešpaties angelas prabilo į Pilypą, tardamas: „Vidurdienį eik ant kelio, kuris vingiuoja iš Jeruzalės per Gazos dykumą." 27 Taip jis ir padarė. Ir štai bevažiuojąs Etiopijos iždo valdytojas, eunuchas, turintis didelę įtaką karalienės Kandakės rūmuose. Jis buvo nuvykęs į Jeruzalę pasimelsti, 28 o dabar keliavo namo ir, sėdėdamas vežime, garsiai skaitė iš pranašo Izaijo knygos. 29 Šventoji Dvasia tarė Pilypui: „Eik greta šito vežimo." 30 Pribėgęs jis išgirdo, ką etiopas skaito, ir todėl paklausė: „Ar supranti, ką skaitai?" 31 „Žinoma, ne! – šis atsiliepė. – Kaip aš galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?" Jis paprašė Pilypą lipti į vežimą ir sėsti šalia. 32 Rašto vieta, kurią jis skaitė, buvo tokia:

„Jis buvo vedamas kaip avis, vedama pjauti,

ir kaip ėriukas, kuris tyli kerpamas, taip ir Jis neatvėrė Savo burnos.

33 Jis liko pažemintas, todėl nebuvo nuteistas.

Ir kas gali apsakyti Jo giminę,

jeigu Jo gyvenimas žemėje buvo nutrauktas?!"

34 Eunuchas paklausė Pilypą: „Ar Izaijas kalbėjo apie save ar apie ką kitą?" 35 Todėl Pilypas pradėjo nuo minėtos Rašto vietos ir dar daug ką papasakojo jam apie Jėzų.

36 Keliaudami toliau, jie privažiavo nedidelį vandens telkinį. Eunuchas prabilo: „Žiūrėkite! Vanduo! Kodėl negaliu būti pakrikštytas?" 37 „Gali, – atsakė Pilypas, – jei tiki visa širdimi." Eunuchas atsakė: „Aš tikiu, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus." 38 Jie sustojo ir nuėjo į vandenį, kur Pilypas eunuchą pakrikštijo. 39 Kai jie išlipo iš vandens, Viešpaties Dvasia pasiėmė Pilypą. Eunuchas niekada daugiau jo nematė, bet keliavo toliau džiaugdamasis. 40 Tuo tarpu Pilypas atsidūrė Azote! Pakeliui į Cezarėją jis skelbė gerąją naujieną visuose miestuose.