1 Iov a luat cuvîntul şi a zis:
2 ,,S'ar putea zice, în adevăr, că neamul omenesc sînteţi voi, şi că odată cu voi va muri şi înţelepciunea!
3 Am şi eu minte ca voi, nu sînt mai pe jos decît voi. Şi cine nu ştie lucrurile pe cari le spuneţi voi?
4 Eu sînt de batjocura prietenilor mei, cînd cer ajutorul lui Dumnezeu: dreptul, nevinovatul, de batjocură!
5 Dispreţ în nenorocire! -iată zicerea celor fericiţi: dă brînci cui alunecă cu piciorul!
6 Jăfuitorilor li se lasă corturile în pace, celor ce mînie pe Dumnezeu le merge bine, măcar că Dumnezeul lor este în pumn.
7 Întreabă dobitoacele, şi te vor învăţa, păsările cerului, şi îţi vor spune;
8 vorbeşte pămîntului, şi te va învăţa; şi peştii mării îţi vor povesti.
9 Cine nu vede în toate acestea dovada că mîna Domnului a făcut asemenea lucruri?
10 El ţine în mînă sufletul a tot ce trăieşte, suflarea oricărui trup omenesc.
11 Nu deosebeşte urechea cuvintele, cum gustă cerul gurii mîncările?
12 La bătrîni se găseşte înţelepciunea, şi într'o viaţă lungă e priceperea.
13 La Dumnezeu este înţelepciunea şi puterea; sfatul şi priceperea ale Lui sînt.
14 Ce dărîmă El, nu va fi zidit din nou; pe cine -l închide El, nimeni nu -l va scăpa.
15 El opreşte apele şi totul se usucă; El le dă drumul, şi pustiesc pămîntul.
16 El are puterea şi înţelepciunea; El stăpîneşte pe celce se rătăceşte sau rătăceşte pe alţii.
17 El ia robi pe sfetnici, şi turbură mintea judecătorilor.
18 El desleagă legătura împăraţilor, şi le pune o frînghie în jurul coapselor.
19 El ia robi pe preoţi; El răstoarnă pe cei puternici
20 El taie vorba celor meşteri la vorbă; El ia mintea celor bătrîni.
21 El varsă dispreţul asupra celor mari; El desleagă brîul celor tari.
22 El descopere ce este ascuns în întunerec, El aduce la lumină umbra morţii.
23 El face pe neamuri să crească, şi El le nimiceşte; El le întinde pînă departe, şi El le aduce înapoi în hotarele lor.
24 El ia mintea căpeteniilor poporului, El îi face să rătăcească în pustiuri fără drum,
25 unde bîjbăie prin întunerec, şi nu văd desluşit; El îi face să se clatine ca nişte oameni beţi.
1 Jobas atsakydamas tarė:
2 "Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs!
3 Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?
4 Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.
5 Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta.
6 Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas.
7 Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščiųjie tau pasakys.
8 Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.
9 Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?
10 Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.
11 Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį.
12 Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą.
13 Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko.
14 Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.
15 Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę.
16 Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.
17 Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus.
18 Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia.
19 Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius.
20 Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą.
21 Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas.
22 Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį.
23 Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka.
24 Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio,
25 jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti".