1 Iov a luat cuvîntul şi a zis:
2 ,,Ascultaţi, ascultaţi cuvintele mele, daţi-mi măcar această mîngîiere.
3 Lăsaţi-mă să vorbesc, vă rog; şi, după ce voi vorbi, veţi putea să vă bateţi joc.
4 Oare împotriva unui om se îndreaptă plîngerea mea? Şi pentruce n'aş fi nerăbdător?
5 Priviţi-mă, miraţi-vă, şi puneţi mîna la gură.
6 Cînd mă gîndesc, mă înspăimînt, şi un tremur îmi apucă tot trupul:
7 Pentruce trăiesc cei răi? Pentruce îi vezi îmbătrînind şi sporind în putere?
8 Sămînţa lor se întăreşte cu ei şi în faţa lor, odraslele lor propăşesc supt ochii lor.
9 În casele lor domneşte pacea, fără umbră de frică; nuiaua lui Dumnezeu nu vine să -i lovească.
10 Taurii lor sînt plini de vlagă şi prăsitori, juncanele lor zămislesc şi nu leapădă.
11 Îşi lasă copiii să se împrăştie ca nişte oi, şi copiii se sbeguiesc în jurul lor.
12 Cîntă cu sunet de tobă şi de arfă, se desfătează cu sunete de caval.
13 Îşi petrec zilele în fericire, şi se pogoară într'o clipă în locuinţa morţilor.
14 Şi totuş ziceau lui Dumnezeu: ,Pleacă dela noi. Nu voim să cunoaştem căile Tale.
15 Ce este Cel Atot puternic, ca să -I slujim? Ce vom cîştiga dacă -I vom înălţa rugăciuni?
16 Ce! nu sînt ei în stăpînirea fericirii? -Departe de mine sfatul celor răi! -
17 dar de multe ori se întîmplă să li se stingă candela, să vină sărăcia peste ei, să le dea şi lor Dumnezeu partea lor de dureri în mînia Lui,
18 să fie ca paiul luat de vînt, ca pleava luată de vîrtej?
19 Veţi zice că pentru fiii Săi păstrează Dumnezeu pedeapsa. Dar pe el, pe nelegiuit, ar trebui să -l pedepsească Dumnezeu, ca să simtă;
20 el ar trebui să-şi vadă nimicirea, el ar trebui să bea mînia Celui Atotputernic.
21 Căci, ce -i pasă lui ce va fi de casa lui după el, cînd numărul lunilor i s'a împlinit?
22 Oare pe Dumnezeu Îl vom învăţa minte, pe El, care cîrmuieşte duhurile cereşti?
23 Unul moare în mijlocul propăşirii, păcii şi fericirii,
24 cu coapsele încărcate de grăsime, şi măduva oaselor plină de suc.
25 Altul moare, cu amărăciunea în suflet, fără să se fi bucurat de vreo fericire,
26 şi amîndoi adorm în ţărînă, amîndoi sînt mîncaţi de viermi.
27 Ştiu eu bine cari sînt gîndurile voastre, ce judecăţi nedrepte rostiţi asupra mea.
28 Voi ziceţi: ,Unde este casa apăsătorului? Unde este cortul în care locuiau nelegiuiţii?`
29 Dar ce! n'aţi întrebat pe călători, şi nu ştiţi ce istorisesc ei?
30 Cum în ziua nenorocirii, cel rău este cruţat, şi în ziua mîniei, el scapă.
31 Cine îl mustră în faţă pentru purtarea lui? Cine îi răsplăteşte tot ce a făcut?
32 Este dus la groapă, şi i se pune o strajă la mormînt.
33 Bulgării din vale îi sînt mai uşori, căci toţi oamenii merg după el, şi o mulţime îi merge înainte.
34 Pentruce dar îmi daţi mîngîieri deşerte? Ce mai rămîne din răspunsurile voastre decît viclenie?``
1 Jobas atsakydamas tarė:
2 "Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.
3 Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.
4 Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.
5 Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.
6 Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.
7 Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?
8 Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.
9 Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.
10 Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.
11 Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.
12 Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.
13 Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,
14 nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.
15 Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’
16 Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.
17 Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.
18 Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.
19 Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.
20 Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.
21 Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?
22 Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?
23 Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,
24 jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.
25 Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.
26 Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.
27 Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.
28 Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’
29 Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,
30 kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.
31 Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?
32 Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.
33 Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.
34 Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė".