1 耶和华在幔利橡树那里， 向亚伯拉罕显现。那时， 是一天中最热的时候， 亚伯拉罕正坐在帐棚门口； 2 他举目观看， 忽然看见三个人在他对面站着； 亚伯拉罕看见了， 就从帐棚门口跑去迎接他们， 俯伏在地， 3 说： "我主啊， 我若在你眼前蒙恩， 求你不要离开你的仆人。 4 让我叫人拿点水来， 你们可以洗洗脚， 然后在树下歇一歇。 5 让我拿点饼来给你们吃， 使你们可以恢复精力， 然后再走， 因为你们既然到了仆人这里来， 就应该这样。"他们说： "就照着你所说的去作。" 6 亚伯拉罕赶快进帐棚， 到撒拉那里， 说： "你快拿三斗细面调和， 作些饼。" 7 亚伯拉罕又跑到牛群里， 牵了一头又嫩又好的牛犊， 交给仆人； 仆人就赶快去预备。 8 亚伯拉罕又拿了乳酪、奶和预备好的牛犊肉来， 摆在他们面前。他们吃的时候， 亚伯拉罕在树下侍候他们。 9 他们问亚伯拉罕： "你的妻子撒拉在哪里？"他回答： "在帐棚里。" 10 其中一位说： "到明年这个时候， 我必回到你这里来。那时， 你的妻子撒拉必生一个儿子。"撒拉在那人后面的帐棚门口， 也听见了这话。 11 当时， 亚伯拉罕和撒拉都老了， 撒拉的月经也停止了。 12 撒拉心里暗笑， 说： "现在我已经衰老了， 我的丈夫也老了， 我还有房事的乐趣吗？" 13 耶和华对亚伯拉罕说： "撒拉为什么暗笑说： ‘我已经老了， 真的还能生育吗？’ 14 耶和华岂有难成的事吗？到明年这个时候， 我要回到你这里来， 那时， 撒拉必生一个儿子。" 15 撒拉害怕起来， 就否认， 说： "我没有笑。"但那位说： "不， 你实在笑了。" 16 三人就从那里起身， 向着所多玛观望。亚伯拉罕与他们同行， 要送他们一程。 17 耶和华说： "我要作的事， 岂可瞒着亚伯拉罕呢？ 18 亚伯拉罕必要成为强大兴盛的国， 地上的万国， 都必因他得福。 19 我拣选了他， 是要他吩咐子孙， 和他的家属， 遵守我耶和华的道， 秉公行义， 好叫我耶和华应许亚伯拉罕的话都可实现。" 20 耶和华说： "控告所多玛和蛾摩拉的声音甚大， 他们的罪恶极重。 21 我现在要下去， 看看他们所行的， 是不是全像那声闻于我的控告； 如果不是， 我也会知道的。" 22 其中二人从那里动身， 向所多玛走去， 亚伯拉罕却仍然站在耶和华面前。 23 亚伯拉罕上前说： "你真的要把义人和恶人一同除灭吗？ 24 假如城中有五十个义人， 你还真的要除灭那地方， 不为城里的五十个义人而赦免那地方吗？ 25 你绝不会作这样的事： 把义人与恶人一同杀死， 把义人和恶人一样看待， 你绝不会这样！ 审判全地的主， 岂可不行公义吗？" 26 耶和华说： "我若在所多玛城中找到五十个义人， 我就因他们的缘故， 赦免那地方所有的人。" 27 亚伯拉罕回答， 说： "我虽然是灰尘， 还大胆地对我主说话。 28 假如这五十个义人中缺少了五个， 你会因为缺少了五个就毁灭全城吗？"他说： "我若在那里找到四十五个， 我也不会毁灭那城。" 29 亚伯拉罕再问他说： "假如在那里找到四十个呢？"他回答： "我因这四十个的缘故， 也不这样作。" 30 亚伯拉罕说： "请我主不要动怒， 容我再问： ‘假如在那里找到三十个呢？’"他回答： "我若在那里找到三十个， 也不这样作。" 31 亚伯拉罕说： "我再大胆地对我主说， 假如在那里找到二十个呢？"他回答： "我因这二十个的缘故， 也不毁灭那城。" 32 亚伯拉罕说： "请我主不要动怒， 容我问这最后的一次， 假如在那里找到十个呢？"他回答： "我因这十个的缘故， 也不毁灭那城。" 33 耶和华与亚伯拉罕说完了话， 就走了； 亚伯拉罕也回到自己的地方去了。

1 Viešpats pasirodė Abraomui prie Mamrės ąžuolų, kai jis sėdėjo palapinės prieangyje pačioje dienos kaitroje.2 Jis, pakėlęs akis, pamatė tris vyrus, stovinčius prieš jį. Jis išbėgo iš palapinės ir, nusilenkęs iki žemės,3 tarė: "Mano Viešpatie, jei radau malonę Tavo akyse, prašau, neaplenk savo tarno!4 Leiskite atnešti kiek vandens nusiplauti kojoms, pailsėkite po medžiu,5 kol atnešiu duonos kąsnį jums pasistiprinti. Po to galėsite toliau keliauti, nes tam juk atėjote pas savo tarną". Jie tarė: "Daryk taip, kaip sakei!"6 Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir tarė: "Skubiai įmaišyk tris saikus geriausių miltų ir iškepk papločių".7 Abraomas nubėgo pas gyvulius ir, paėmęs rinktinį veršiuką, padavė tarnui, o tas skubėjo jį paruošti.8 Jis ėmė sviesto, pieno ir veršiuką, kurį buvo paruošęs, ir patiekė jiems. O jis pats, jiems valgant, stovėjo prie jų po medžiu.9 Jie paklausė jį: "Kur yra tavo žmona Sara?" Jis atsakė: "Palapinėje".10 Vienas iš jų tarė: "Aš tikrai sugrįšiu pas tave kitais metais šiuo laiku, ir tavo žmona Sara turės sūnų!" Tuo metu Sara klausėsi palapinės prieangyje, kuris buvo už jų.11 Abraomas ir Sara buvo seni, sulaukę žilos senatvės. Sarai nebebūdavo to, kas būna moterims.12 Todėl Sara savyje juokėsi: "Būdama pasenusi ir mano viešpačiui esant senam, argi dar turėsiu malonumą?"13 Viešpats tarė Abraomui: "Kodėl Sara juokėsi, sakydama: ‘Ar aš iš tikrųjų gimdysiu, būdama pasenusi?’14 Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma? Kitais metais, numatytu laiku, Aš sugrįšiu pas tave, ir Sara turės sūnų!"15 Sara gynėsi, sakydama: "Aš nesijuokiau", nes išsigando. O Jis tarė: "Ne! Tu juokeisi!"16 Po to tie vyrai pakilo ir ėjo Sodomos link, o Abraomas ėjo su jais, norėdamas juos palydėti.17 Viešpats tarė: "Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti?18 Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos.19 Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį".20 Viešpats tarė: "Sodomos ir Gomoros šauksmas yra garsus, o jų nuodėmė­labai sunki.21 Aš nusileisiu ir pažiūrėsiu, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą, pasiekusį mane. Jeigu ne, Aš sužinosiu".22 Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje.23 Abraomas priartėjęs tarė: "Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu?24 Galbūt penkiasdešimt teisiųjų yra mieste. Ar tikrai sunaikinsi ir neatleisi tai vietovei dėl penkių dešimčių teisiųjų?25 Tai nėra Tavo būdas nužudyti teisųjį su nusikaltėliu, kad teisusis gautų tą patį kaip piktadarys! Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?"26 Viešpats tarė: "Jei Sodomos mieste rasiu penkiasdešimt teisiųjų, tai pasigailėsiu visos vietovės".27 Abraomas atsakė: "Štai, išdrįsau kalbėti Viešpačiui, nors esu dulkė ir pelenai.28 Galbūt iki penkiasdešimt teisiųjų trūks penkių. Ar dėl keturiasdešimt penkių sunaikinsi visą miestą?" Jis tarė: "Nesunaikinsiu, jei ten rasiu keturiasdešimt penkis".29 Abraomas toliau kalbėjo: "Galbūt ten atsiras tik keturiasdešimt?" Jis atsakė: "Dėl keturiasdešimties nesunaikinsiu".30 Tada jis tarė: "Nesirūstink, Viešpatie, kad drįstu kalbėti. Galbūt ten atsiras tik trisdešimt". O Jis atsakė: "Nieko nedarysiu, jei ten rasiu trisdešimt".31 Tada jis tarė: "Štai išdrįsau kalbėti Viešpačiui. Galbūt ten atsiras dvidešimt!" O Jis tarė: "Nesunaikinsiu ir dėl dvidešimties".32 Tada jis tarė: "Nesirūstink, Viešpatie, jei išdrįsiu dar kartą kalbėti. Galbūt ten atsiras dešimt?" O Jis atsakė: "Nesunaikinsiu ir dėl dešimties".33 Viešpats, baigęs kalbėti su Abraomu, nuėjo, o Abraomas sugrįžo į savo vietą.