1 约瑟在所有侍立在他左右的人面前， 不能自制， 就喊叫说： "叫各人都离开我出去。"这样， 约瑟向他的兄弟们表白自己身分的时候， 没有别人在场。 2 于是他放声大哭， 埃及人听到了； 法老一家也听闻这事。 3 约瑟对他的兄弟们说： "我就是约瑟， 我的父亲还在吗？"他的兄弟们不能回答他， 因为他们在约瑟面前都非常惊惶。 4 约瑟对他的兄弟们说： "请你们上前来。"他们就上前去。他说： "我就是被你们卖到埃及的弟弟约瑟。 5 现在你们不要因为把我卖到这里来， 而自忧自责。这原是 神差派我在你们以先来这里， 为要保全性命。 6 现在这地的饥荒已经有两年了， 还有五年不能耕种， 也没有收成。 7 神差派我在你们以先来这里， 为要给你们在地上留下余种， 大大施行拯救， 保全你们的性命。 8 这样看来， 差派我到这里来的， 不是你们， 而是 神。他立我作法老之父， 作他全家之主， 又作全埃及地的首相。 9 你们要赶快上到我父亲那里去， 对他说： ‘你的儿子约瑟这样说： 神立我作了全埃及的主； 请你下到我这里来， 不要耽延。 10 你和你的众儿孙、牛羊， 以及你一切所有的， 都可以住在歌珊地， 与我相近。 11 我要在那里供养你， 因为还有五年的饥荒， 免得你和你的家人， 以及你一切所有的， 都陷入穷困里。’ 12 看哪， 你们和我弟弟便雅悯都亲眼看见， 是我亲口对你们说话。 13 你们也要把我在埃及的一切尊荣， 和你们所看见的一切， 都告诉我的父亲， 又要赶快把我的父亲接到这里来。" 14 于是， 约瑟伏在他弟弟便雅悯的颈项上， 哭起来了； 便雅悯也伏在约瑟的颈项上哭。 15 他又与众兄弟亲嘴， 拥抱着他们哭。然后， 他的兄弟们就跟他说话。 16 消息传到法老的家里， 说： "约瑟的兄弟们来了。"法老和他的臣仆都很高兴。 17 法老对约瑟说： "你要对你的兄弟们说： ‘你们要这样作： 使你们的牲口载满货物， 起程到迦南地去， 18 把你们的父亲和家人都接到我这里来； 我要把埃及地美好的产物赐给你们， 你们也可以吃这地肥美的食物。’ 19 现在我再吩咐你对他们说： ‘你们要这样作： 从埃及地带些车辆回去， 用来接你们的孩子和妻子， 并且把你们的父亲接来。 20 不要顾惜你们的家具， 因为埃及全地美好的产物都是你们的。’" 21 以色列的儿子们就照样作了。约瑟照着法老所吩咐的， 给了他们一些车辆和路上用的食物。 22 又给了他们各人一套新衣服， 但是给便雅悯三千四百二十克银子和五套衣服。 23 约瑟送去给他父亲的， 有公驴十头， 载着埃及美好的产物， 以及母驴十头， 载着五谷、饼和给他父亲在路上用的食物。 24 于是， 约瑟打发他的兄弟们回去， 他们走的时候， 约瑟对他们说： "你们在路上不要争吵。" 25 他们离开埃及， 上到迦南地他们父亲雅各那里去， 26 告诉他， 说： "约瑟还在， 并且作了埃及全地的首相。"雅各的心冷淡麻木， 因为他不相信他们。 27 他们就把约瑟对他们所说的一切话， 都告诉了他。他们的父亲雅各看见了约瑟派来接他的车辆， 心才苏醒过来。 28 以色列说： "够了！ 约瑟我的儿子还在； 在我还没有死以前， 我要去看看他。"

1 Juozapas nebegalėjo susivaldyti ir sušuko esantiems su juo: "Išeikite iš čia!" Nieko nebuvo prie jo, kai Juozapas prisipažino savo broliams.2 Jis taip garsiai verkė, kad išgirdo egiptiečiai ir faraono namai.3 Juozapas tarė savo broliams: "Aš esu Juozapas. Ar mano tėvas dar gyvas?" Jo broliai išsigandę negalėjo nė žodžio ištarti.4 Juozapas tarė savo broliams: "Prieikite prie manęs!" Jiems priėjus, jis kalbėjo: "Aš esu Juozapas, jūsų brolis, kurį pardavėte į Egiptą.5 Nesisielokite ir nebijokite, kad mane pardavėte. Jūsų gyvybei išlaikyti Dievas mane siuntė pirma jūsų!6 Tik dveji metai, kai badas žemėje; jis dar tęsis penkerius metus, kuriais nebus nei ariama, nei pjaunama.7 Dievas atsiuntė mane pirma jūsų, kad išsaugotų jūsų palikuonis ir išgelbėtų jūsų gyvybes dideliu išgelbėjimu.8 Taigi ne jūs mane čia atsiuntėte, bet Dievas. Jis mane padarė tėvu faraonui, visų jo namų tvarkytoju ir Egipto šalies valdytoju.9 Skubiai keliaukite pas mano tėvą ir jam sakykite: ‘Taip sako Juozapas: ‘Dievas mane padarė viso Egipto viešpačiu. Atvyk pas mane, negaišk!10 Gyvensi Gošeno krašte ir būsi arti manęs tu, tavo sūnūs ir vaikaičiai, tavo avys, galvijai ir visa, kas tau priklauso.11 Aš tave viskuo aprūpinsiu dar penkerius bado metus, kad tu nenuskurstum su savo šeima’.12 Jūs ir mano brolis Benjaminas mato, kad aš jums kalbu.13 Praneškite mano tėvui apie visą mano garbę Egipte ir apie visa, ką matote, ir skubiai atgabenkite čia mano tėvą!"14 Tada jis puolė savo broliui Benjaminui ant kaklo ir abu verkė.15 Jis bučiavo visus savo brolius verkdamas. Po to jo broliai kalbėjosi su juo.16 Faraono namuose pasklido žinia: "Atvyko Juozapo broliai". Tai patiko faraonui ir jo tarnams.17 Faraonas tarė Juozapui: "Sakyk savo broliams: ‘Apkraukite savo gyvulius ir, sugrįžę į Kanaano šalį,18 pasiimkite savo tėvą bei šeimas, ir ateikite pas mane. Aš jums duosiu Egipto geriausią dalį, kad maitintumėtės žemės gėrybėmis’.19 Be to, jiems sakyk: ‘Pasiimkite iš Egipto šalies vežimų savo vaikams bei žmonoms ir, paėmę savo tėvą, ateikite.20 Negailėkite savo daiktų palikti, nes geriausia, ką Egipto šalis turi, priklausys jums’ ".21 Izraelio sūnūs taip ir padarė. Juozapas jiems davė vežimus, kaip faraonas įsakė, ir maisto kelionei.22 Jis davė kiekvienam jų po vieną naują drabužį, o Benjaminui­tris šimtus sidabrinių ir penkis naujus drabužius.23 Savo tėvui jis pasiuntė dešimt asilų, nešančių Egipto gėrybes, ir dešimt asilių, apkrautų javais bei maistu kelionei.24 Jis išleido savo brolius ir, jiems išvykstant, tarė: "Nesibarkite kelionėje!"25 Ir jie išėjo iš Egipto, ir atėjo į Kanaano žemę pas savo tėvą Jokūbą.26 Ir pranešė jam: "Juozapas gyvas ir yra visos Egipto šalies valdytojas". Jokūbo širdis apmirė, nes jis netikėjo jais.27 Ir jie persakė jam visus Juozapo žodžius, kuriuos jis jiems kalbėjo. Kai pamatė vežimus, kuriuos atsiuntė Juozapas, kad jį parvežtų, jų tėvo Jokūbo dvasia atgijo.28 Ir Izraelis pasakė: "Užtenka! Mano sūnus Juozapas dar gyvas. Eisiu ir pamatysiu jį prieš numirdamas".