1 过了两年， 法老作了一个梦， 梦见自己站在河边。 2 有七头母牛从河里上来， 又健美又肥壮， 在芦苇中吃草。 3 接着， 又有另外七头母牛从河里上来， 又丑陋又瘦弱， 站在岸上其他母牛旁边。 4 这些丑陋瘦弱的母牛， 竟把那些健美肥壮的母牛吃掉， 法老就醒了。 5 他又睡着， 作了第二个梦， 梦见一根麦茎， 长出七个麦穗， 又肥壮又美好。 6 接着， 又长出七个麦穗， 又干瘦又被东风吹焦了。 7 这些干瘦的麦穗， 竟把那七个又肥壮又饱满的麦穗吞下去， 法老就醒了， 原来是一个梦。 8 到了早晨， 法老心里烦乱， 就派人去把埃及所有的术士和智慧人都召了来； 法老把自己的梦告诉他们， 但是没有人能替法老解梦。 9 那时酒政告诉法老说： "我今日想起了我的过错。 10 从前法老恼怒臣仆， 把我和膳长关在军长府的监房里。 11 我们二人在同一夜都作了梦； 我们的梦各有不同的解释。 12 在那里有一个希伯来的少年人与我们在一起， 他是军长的仆人， 我们把梦告诉了他， 他就替我们解梦， 各人的梦有不同的解释。 13 结果， 事情都照着他给我们的解释实现了： 我恢复了原职， 膳长却被挂起来。" 14 法老于是派人去召约瑟。他们就急忙把约瑟从监里带出来。他剃了头、刮了脸、换了衣服， 就进去见法老。 15 法老对约瑟说： "我作了一个梦， 没有人能够解释。我听见人说， 你听了梦， 就能解释。" 16 约瑟回答法老， 说： "解梦不在于我， 但 神必给法老一个吉祥的解答。" 17 法老告诉约瑟： "在梦里我看见我站在河边。 18 有七头母牛从河里上来， 又肥壮又健美， 在芦苇中吃草。 19 接着， 又有另外七头母牛上来， 又软弱又消瘦又十分丑陋， 在埃及全地我没有见过这样丑陋的牛。 20 这又消瘦又丑陋的母牛， 竟把先前七头肥壮的母牛吃掉。 21 它们吃了以后， 却看不出它们是吃掉了肥牛， 因为它们丑陋的样子仍是与先前一样。我就醒了。 22 在梦里我又看见一根麦茎， 长出七个麦穗， 又饱满又美好。 23 接着， 又长出了七个麦穗， 又枯干又干瘦又被东风吹焦了。 24 这些干瘦的麦穗， 竟把那七个美好的麦穗吞下去。我把梦告诉了术士， 但是没有人能替我解答。" 25 约瑟对法老说： "法老的梦都是同一个意思， 神已经把所要作的事告诉法老了。 26 七头美好的母牛是七年， 七个美好的麦穗也是七年； 两个梦都是同一个意思。 27 那接着上来的七头又消瘦又丑陋的母牛是七年， 那七个不结实、被东风吹焦了的麦穗也是七年， 都是七年饥荒。 28 这就是我对法老所说： 神要作的事， 他已经向法老显明了。 29 看哪， 埃及全地必有七年大丰收。 30 接着又必有七年饥荒； 甚至埃及地所有的丰收都被人忘记了， 饥荒必把这地毁灭。 31 因为接着而来的饥荒太严重了， 使人不觉得这地有过丰收。 32 至于法老两次作梦， 是因为 神已经命定这事， 并且要快快地实行。 33 因此， 法老要找一个有见识有智慧的人， 派他管理埃及地。 34 法老要这样行， 在国中指派官员， 当七年丰收的时候， 征收埃及地出产的五分之一。 35 又叫他们把将要来的七个丰年的粮食收集起来， 积蓄五谷归在法老的手下， 收在各城里作粮食。 36 这些粮食要储存起来， 可以应付将来埃及地的七年饥荒， 免得这地被饥荒所灭。" 37 法老和他的臣仆， 都赞同这件事。 38 于是法老对臣仆说： "像这样的人， 有 神的灵在他里面， 我们怎能找得着呢？" 39 法老对约瑟说： " 神既然把这事指示了你， 就再没有人像你这样有见识有智慧了。 40 你可以掌管我的家， 我的人民都要听从你的话； 只有在王位上我比你大。" 41 法老又对约瑟说： "你看， 我任命你治理埃及全地。" 42 于是， 法老脱下他手上打印的戒指， 戴在约瑟的手上； 给他穿上细麻的衣服， 把金颈链挂在他的颈项上； 43 又叫约瑟坐在他的副车， 有人在他前面喊着： "跪下。"这样， 法老任命了约瑟治理埃及全地。 44 法老对约瑟说： "我是法老， 但在埃及全地， 如果没有你的许可， 没有人可以随意作事。" 45 法老给约瑟起名叫撒发那忒．巴内亚， 又把安城的祭司波提非拉的女儿亚西纳， 给约瑟为妻。约瑟出去巡行埃及全地。 46 约瑟侍立在埃及王法老面前的时候， 年三十岁。约瑟从法老面前出来， 遍行埃及全地。 47 在七个丰年的时候， 地里的出产非常丰盛。 48 约瑟把埃及七个丰年的一切粮食都收集起来， 把粮食存放在城中； 各城周围田地所出的粮食， 也存放在各城中。 49 约瑟积蓄了极多的五谷， 好像海沙那样多， 甚至他不再记下数量， 因为实在无法计算。 50 在荒年还没有来到以前， 约瑟生了两个儿子， 是安城的祭司波提非拉的女儿亚西纳给约瑟生的。 51 约瑟给长子起名叫玛拿西， 因为他说： " 神使我忘记我所有的困苦， 以及我父的全家。" 52 他给次子起名叫以法莲， 因为他说： " 神使我在受苦之地繁盛起来。" 53 埃及地的七年丰收一结束， 54 七年饥荒就随着来了， 正像约瑟所说的一样。各地都有饥荒， 只有埃及全地仍有粮食， 55 等到埃及全地也要挨饿的时候， 人民就向法老求粮。法老对所有的埃及人说： "你们到约瑟那里去， 他吩咐你们什么， 你们就作什么。" 56 当时饥荒遍及全国， 约瑟就开了所有的粮仓， 把粮食卖给埃及人， 因为埃及地的饥荒非常严重。 57 各地的人都到埃及去， 向约瑟买粮， 因为各地的饥荒都非常严重。

1 Dvejiems metams praėjus, faraonas sapnavo: jis stovėjo prie upės,2 ir iš jos išlipo septynios karvės, gražios ir riebios, ir jos ganėsi lankoje.3 O po jų išlipo iš upės kitos septynios karvės, bjaurios ir liesos, ir atėjo prie tų karvių upės pakrantėje.4 Liesosios karvės surijo anas septynias gražiąsias ir riebiąsias karves. Ir faraonas pabudo.5 Vėl užmigęs sapnavo antrą kartą: septynios varpos išaugo iš vieno stiebo, pilnos ir gražios.6 O po jų išdygo septynios tuščios ir rytų vėjo išdžiovintos varpos.7 Tuščiosios varpos prarijo septynias pilnąsias ir gražiąsias varpas. Faraonas pabudo ir suprato, kad tai sapnas.8 Tą rytą faraonas buvo neramus. Jis pasikvietė visus Egipto žynius ir išminčius ir papasakojo jiems savo sapnus, bet nebuvo nė vieno, kuris galėtų juos išaiškinti.9 Tada vyno pilstytojų viršininkas kalbėjo faraonui: "Aš šiandien prisimenu savo nusikaltimus.10 Faraonas buvo užsirūstinęs ant savo tarnų ir atidavė mane ir vyriausiąjį duonkepį uždaryti į sargybos viršininko kalėjimą.11 Ir mudu sapnavome sapną tą pačią naktį, ir kiekvieno sapnas turėjo savo reikšmę.12 Su mumis buvo jaunuolis hebrajas, sargybos viršininko vergas. Mes jam papasakojome savo sapnus, ir jis mums išaiškino mūsų sapnų reikšmę.13 Kaip jis išaiškino, taip ir įvyko: mane sugrąžino į mano tarnybą, o aną pakorė".14 Tada faraonas pasiuntė pakviesti Juozapą, ir jie skubiai jį išleido iš kalėjimo. Jis, nusiskutęs ir pakeitęs drabužius, atėjo pas faraoną.15 Faraonas tarė Juozapui: "Sapnavau sapną, ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį išaiškinti. Aš girdėjau, kad tu gerai aiškini sapnus".16 Juozapas atsakė faraonui: "Ne aš, o Dievas duos faraonui palankų aiškinimą".17 Faraonas pasakojo Juozapui: "Sapnavau stovįs ant upės kranto.18 Iš upės išlipo septynios karvės, riebios ir gražios, ir jos ganėsi lankoje.19 Po jų išlipo kitos septynios karvės, menkos, labai bjaurios ir liesos. Aš nesu matęs tokių bjaurių karvių visoje Egipto šalyje.20 Liesosios ir bjauriosios karvės surijo anas septynias riebiąsias karves.21 Tačiau nebuvo žymu, kad jos būtų ką prarijusios; jos tebebuvo liesos kaip pradžioje. Po to aš pabudau.22 Sapne aš dar regėjau: septynios varpos išaugo iš vieno stiebo, pilnos ir gražios.23 Po jų išdygo septynios tuščios, plonos ir rytų vėjo išdžiovintos varpos.24 Plonosios varpos prarijo septynias gražiąsias varpas. Aš tai papasakojau žyniams, bet nė vienas negalėjo išaiškinti".25 Juozapas atsakė faraonui: "Faraono sapnai reiškia vieną ir tą patį. Dievas parodė faraonui, ką Jis ketina daryti.26 Septynios gražiosios karvės yra septyneri metai ir septynios gražiosios varpos yra septyneri metai. Sapnas reiškia vieną ir tą patį.27 O septynios plonosios ir bjauriosios karvės ir septynios tuščiosios, rytų vėjo išdžiovintos varpos yra septyneri ateinančio bado metai.28 Todėl aš sakiau faraonui, kad Dievas parodė jam, ką Jis ketina daryti.29 Ateina septyneri didelio pertekliaus metai visoje Egipto šalyje.30 Bet po jų seks septyneri bado metai, per kuriuos pasimirš buvusi gausa; badas sunaikins šalį.31 Buvęs perteklius bus užmirštas šalyje dėl bado, nes jis bus labai baisus.32 Du kartus pasikartojęs faraono sapnas reiškia, jog tai yra tikrai Dievo nustatyta ir greitai įvyks.33 Dabar faraonas tegul parenka protingą ir sumanų vyrą ir paskiria jį Egipto šalies valdytoju.34 Tegul įsako faraonas paskirti prievaizdus visoje šalyje, kurie surinks penktąją Egipto šalies derliaus dalį per septynerius derlingus metus.35 Visą šitą būsimųjų gerų metų derlių tegul supila į aruodus, esančius faraono valdomuose miestuose, ir tegul saugoja jį maistui.36 Tas maistas bus atsarga septyneriems bado metams, kurie vargins Egipto šalį, kad kraštas nepražūtų bado metu".37 Tas patarimas patiko faraonui ir visiems jo tarnams,38 ir jis tarė: "Ar rasime tokį vyrą kaip šis, kuriame būtų Dievo Dvasia?"39 Faraonas kalbėjo Juozapui: "Kadangi Dievas tau visa tai apreiškė, tai nėra nė vieno, kuris būtų toks protingas ir sumanus kaip tu.40 Tu būsi mano namų valdytoju, ir tavo žodžio klausys visi žmonės. Tik sostu aš būsiu aukščiau tavęs".41 Toliau faraonas tarė Juozapui: "Aš tave skiriu visos Egipto šalies valdytoju".42 Faraonas numovė nuo savo piršto žiedą ir jį užmovė Juozapui; ir aprengė jį ploniausios drobės drabužiais, ir užkabino jam ant kaklo auksinę grandinę.43 Ir liepė jį vežti savo antruoju vežimu, ir priešakyje jo šaukti: "Klaupkitės!" Tuo būdu jis tapo visos Egipto šalies valdytoju.44 Be to, faraonas tarė Juozapui: "Aš faraonas, ir be tavo žinios niekas nepakels nei rankos, nei kojos visoje Egipto šalyje!"45 Faraonas pavadino Juozapą Cafnat Paneachu ir jam davė žmoną Asenatą, Ono kunigo Potiferos dukterį. Ir Juozapas keliavo po visą Egipto šalį.46 Juozapas buvo trisdešimties metų amžiaus, kai jis stovėjo faraono, Egipto karaliaus, akivaizdoje ir išėjęs iš faraono apkeliavo visą Egipto žemę.47 Per septynerius pertekliaus metus šalyje viskas gausiai užderėjo.48 Jis surinko visą septynerių metų maistą ir sukrovė jį miestų sandėliuose. Aplink kiekvieną miestą esančių laukų derlių jis sukrovė tame mieste.49 Juozapas pripildė aruodus javų kaip jūros smilčių, tiek daug, kad jų nebuvo įmanoma suskaičiuoti.50 Prieš užeinant bado metams, Juozapui gimė du sūnūs iš Asenatos, Ono kunigo Potiferos dukters.51 Juozapas pirmąjį pavadino Manasu: "Dievas leido man pamiršti visą mano vargą ir mano tėvo namus".52 Antrąjį jis pavadino Efraimu: "Dievas padarė mane vaisingą mano vargo šalyje".53 Pasibaigė septyneri pertekliaus metai Egipto šalyje.54 Prasidėjo septyneri bado metai, kaip Juozapas buvo sakęs. Badas siautė visose šalyse, tačiau Egipte buvo duonos.55 Badui prasidėjus visoje Egipto šalyje, žmonės kreipėsi į faraoną, prašydami duonos. Faraonas sakė: "Eikite pas Juozapą! Ką jis jums sakys, darykite".56 Badas išsiplėtė visoje žemėje. Juozapas atidarė javų sandėlius ir pardavinėjo javus egiptiečiams, nes kilo baisus badas Egipto šalyje.57 Iš įvairių kraštų žmonės ėjo į Egiptą pas Juozapą pirkti javų, nes buvo baisus badas visose šalyse.