1 黄昏的时候， 那两位天使到了所多玛， 当时罗得正坐在所多玛的城门口。罗得一看见他们， 就起来迎接他们， 俯伏在地， 2 说： "我主啊， 请你们到仆人的家里住一夜， 洗洗你们的脚， 清早起来再赶路。"他们回答： "不， 我们要在街上过夜。" 3 但由于罗得再三的请求， 他们才肯跟他回去， 进了他的家。罗得为他们预备了筵席， 烤了无酵饼， 他们就吃了。 4 他们还没有躺下睡觉， 那城里的人， 就是所多玛的男人， 无论是年轻的或是年老的， 都从各处来围住罗得的房子。 5 他们呼唤罗得， 对他说： "今晚到你这里来的人在哪里？把他们带出来， 我们要与他们同房。" 6 罗得出来， 随手把门关上， 到门口众人那里， 7 说： "我的弟兄们， 请不要作恶。 8 看哪， 我有两个女儿， 是还没有和男人同房的， 让我把她们带出来， 你们高兴怎样待她们， 就怎样行吧！ 只是这两个人， 因为他们是到舍下来的， 你们不可向他们作什么。" 9 众人却说： "滚开！ "又说： "一个来这里寄居的人， 竟作起审判官来； 现在我们要害你， 比害他们还要厉害。"众人就向罗得极力拥挤， 他们冲前要打破房门。 10 那两个人却伸出手来， 把罗得拉进屋里去， 并把门关上。 11 然后击打那些门外的人， 使他们无论老少， 都眼目昏眩， 以致找不到门口。 12 那二人对罗得说： "你这里还有什么人没有？无论是女婿、儿女， 或是城中所有属你的人， 都要把他们从这地方带走。 13 我们快要毁灭这地方了， 因为控告他们的声音在耶和华面前实在很大， 所以耶和华派我们来毁灭这地方。" 14 于是罗得出去， 告诉娶了他女儿的女婿说： "你们起来离开这地方； 因为耶和华就要毁灭这城。"但是他的女婿以为他在开玩笑。 15 天快亮的时候， 两位天使催促罗得说： "起来， 带你的妻子， 和你这里的两个女儿出去， 免得你因这城的罪孽被除灭。" 16 罗得还在犹豫不决的时候， 二人因为耶和华宽容罗得， 就拉着罗得的手， 和他妻子的手， 以及他两个女儿的手， 把他们带出来， 安置在城外。 17 二人把他们带出来以后， 其中一位说： "逃命吧， 不要回头看， 也不可留在这片平原上， 要逃到山上去， 免得你被除灭。" 18 罗得对他们说： "我主啊！ 请不要这样。 19 看哪， 你仆人既然在你眼前蒙恩， 你又向我大施慈爱， 救活我的性命； 可是我还逃不到山上， 恐怕这灾祸就追上了我， 我就死了。 20 看哪， 这座城很近， 可以逃到那里， 那只是一座小城， 请让我逃到那里去。那不是一座小城吗？这样我就可以活命了。" 21 有一位天使对他说： "这事我也答应你， 你所说的这城， 我必不倾覆。 22 你赶快逃到那里去， 因为你还没有到达那里， 我就不能作什么。"因此那城名叫琐珥。 23 罗得到达琐珥的时候， 太阳已经从地面升上来了。 24 当时， 耶和华就使硫磺与火， 从天上耶和华那里降与所多玛和蛾摩拉； 25 把那些城和全平原， 以及城中所有的居民， 连地上生长的， 都毁灭了。 26 罗得的妻子向后一望， 就变成了盐柱。 27 亚伯拉罕清早起来， 到他从前站在耶和华面前的地方， 28 向所多玛和蛾摩拉， 以及平原全地观望。不料， 看见那地有烟上升， 好像烧窑的烟一样。 29 神毁灭那平原上的众城， 倾覆罗得所住过的众城的时候， 神记念亚伯拉罕， 把罗得从倾覆中救出来。 30 罗得因为怕住在琐珥， 就与他的两个女儿， 一同离开琐珥上了山， 住在那里； 他和两个女儿住在一个洞里。 31 大女儿对小女儿说： "我们的爸爸已经老了， 这地又没有男人可以按着世上的常规进来与我们亲近。 32 来吧， 我们可以叫父亲喝酒， 然后与他同睡， 这样我们可以借着父亲保全后裔。" 33 当夜， 她们叫父亲喝酒， 大女儿就进去与父亲同睡， 她什么时候躺下， 什么时候起来， 她父亲都不知道。 34 第二天， 大女儿对小女儿说： "昨夜我与父亲同睡了， 今夜我们再叫父亲喝酒， 你可以进去与他同睡， 这样我们可以借着父亲保全后裔。" 35 当夜， 她们又叫父亲喝酒， 小女儿就起来， 与父亲同睡； 她什么时候躺下， 什么时候起来， 她父亲都不知道。 36 这样， 罗得的两个女儿， 都从她们的父亲怀了孕。 37 大女儿生了一个儿子， 给他起名叫摩押， 就是现在摩押人的始祖。 38 小女儿也生了一个儿子， 给他起名叫便．亚米， 就是现在亚扪人的始祖。
1 Kai du angelai vakare atė jo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės.2 Jis tarė: "Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu". Bet jie atsakė: "Ne, mes nakvosime gatvėje".3 Jis taip maldavo juos, kad jie užsuko pas jį ir įėjo į jo namus. Jis paruošė jiems vaišes, iškepė neraugintos duonos, ir jie valgė.4 Jiems dar neatsigulus, visi Sodomos miesto vyrai, jauni ir seni, iš visų miesto dalių apsupo namus.5 Jie pašaukė Lotą ir tarė: "Kur yra tie vyrai, kurie šįvakar atėjo pas tave? Išvesk juos laukan, kad mes juos pažintume".6 Lotas išėjo pas juos į prieangį ir, užrakinęs duris,7 tarė: "Mano broliai, prašau, nesielkite taip piktai!8 Aš turiu dvi dukteris, kurios dar nepažino vyro. Leiskite man jas išvesti pas jus ir darykite su jomis, kaip jums patinka. Tik tiems vyrams nieko nedarykite, nes jie atėjo po mano stogu".9 Bet jie tarė: "Šalin! Jis čia atvyko, kad gyventų kaip ateivis, o nori teisėju būti! Dabar mes pasielgsime su tavimi pikčiau negu su jais". Jie smarkiai veržėsi prie Loto, norėdami išlaužti duris.10 Tačiau vyrai savo rankomis įtempė Lotą į namą ir užrakino duris.11 O tuos, kurie buvo prie namo durų, jie apakino, mažus ir didelius, kad jie nebesurastų durų.12 Lotui juodu tarė: "Ar turi čia ką nors iš savųjų: žentus, sūnus, dukteris? Išvesk juos iš šios vietos!13 Mes sunaikinsime šitą vietą, kadangi jų garsus šauksmas pasiekė Viešpatį ir Jis mus siuntė ją sunaikinti".14 Lotas išėjęs kalbėjo žentams, kurie buvo vedę jo dukteris: "Išeikite iš šios vietos, nes Viešpats sunaikins miestą". Bet žentams atrodė, kad jis juokauja.15 Išaušus angelai ragino Lotą, sakydami: "Imk žmoną ir abi dukteris, kurios čia yra, kad nebūtumėte sunaikinti dėl miesto kaltės".16 Kadangi jis delsė, tai tie vyrai nutvėrė jį už rankos, jo žmoną ir abi dukteris, nes Viešpats jų pasigailėjo, ir išvedę paleido už miesto ribų.17 Išvedę juos, tarė: "Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nežūtum!"18 Lotas jiems atsakė: "O ne, mano Viešpatie!19 Aš, Tavo tarnas, radau malonę Tavo akyse, ir man parodei didelį gailestingumą, išgelbėdamas mano gyvybę. Negaliu bėgti į kalną, kad kas bloga nenutiktų ir nenumirčiau.20 Štai arti yra miestas. Leisk man į jį bėgtijis yra mažas, ir aš jame išsigelbėsiu".21 Jis tarė jam: "Štai išklausiau tave ir dėl šito. Aš nesunaikinsiu miesto, apie kurį kalbėjai.22 Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten". Todėl tą miestą pavadino Coaru.23 Saulei tekant, Lotas įėjo į Coarą.24 Tuomet Viešpats siuntė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies lietų.25 Jis sunaikino tuos miestus, visą apylinkę, visus miesto gyventojus ir augalus.26 Bet Loto žmona pažvelgė atgal ir pavirto druskos stulpu.27 Anksti rytą Abraomas atėjo į tą vietą, kur jis stovėjo Viešpaties akivaizdoje,28 ir pažvelgė Sodomos ir Gomoros link ir į visą jų apylinkę; jis matė kylančius nuo žemės dūmus kaip iš krosnies.29 Dievas, sunaikindamas tos apylinkės miestus, atsiminė Abraomą ir išvedė Lotą iš pražūties, kai sugriovė miestus, kuriuose Lotas gyveno.30 Lotas ir jo abi dukterys išėjo iš Coaro ir apsigyveno kalne, nes jis bijojo gyventi Coare. Jie apsigyveno oloje, jis ir abi jo dukterys.31 Tada vyresnioji tarė jaunesniajai: "Mūsų tėvas senas, ir žemėje nebeliko vyro, kuris galėtų įeiti pas mus, kaip priimta visoje žemėje.32 Eime, nugirdysime vynu savo tėvą ir atsigulsime prie jo, kad iš tėvo susilauktume palikuonių!"33 Jos tą naktį nugirdė vynu savo tėvą. Po to vyresnioji įėjo ir gulėjo su savo tėvu, o tas nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.34 Kitą dieną vyresnioji tarė jaunesniajai: "Aš praėjusią naktį gulėjau su savo tėvu. Nugirdykime jį vynu ir šiąnakt. Po to eik, atsigulk prie jo, kad iš savo tėvo susilauktum palikuonio!"35 Taigi jos ir kitą naktį nugirdė vynu tėvą. Paskui jaunesnioji įėjo ir gulėjo su juo, o jis nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.36 Taip abi Loto dukterys pastojo nuo savo tėvo.37 Vyresnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Moabu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių moabitų tėvas.38 Jaunesnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Amonu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių amonitų tėvas.