1 以撒把雅各叫了来， 给他祝福， 并且吩咐他， 说： "你不可娶迦南的女子为妻。 2 起来， 到巴旦．亚兰你外祖父彼土利的家里去， 在那里娶你舅父拉班的一个女儿为妻。 3 愿全能的 神赐福给你， 使你繁殖增多， 成为大族。 4 愿 神把应许给亚伯拉罕的福， 赐给你和你的后裔， 使你可以得着你寄居的地为业， 就是 神赐给亚伯拉罕的。" 5 于是， 以撒打发雅各去了， 雅各就往巴旦．亚兰去， 到了亚兰人彼土利的儿子拉班那里。拉班就是雅各和以扫的母亲利百加的哥哥。 6 以扫见以撒给雅各祝福， 又打发他到巴旦．亚兰去， 在那里娶妻； 又见以撒给雅各祝福的时候， 吩咐他说： "你不可娶迦南的女子为妻"； 7 又见雅各听从了他父母的话， 到巴旦．亚兰去了； 8 以扫就看出， 他父亲以撒不喜欢迦南的女子。 9 于是， 以扫到以实玛利那里去， 在他两个妻子以外， 娶了玛哈拉为妻。玛哈拉就是亚伯拉罕的儿子以实玛利的女儿， 尼拜约的妹妹。 10 雅各离开别是巴， 到哈兰去。 11 来到一个地方， 就在那里过夜， 因为太阳已经落了。他拾起那地方的一块石头， 把它放在头底下作枕头， 就在那里躺下睡了。 12 他作了一个梦， 梦见一个梯子立在地上， 梯顶直通到天， 神的众使者在梯子上下往来。 13 耶和华站在梯子上， 说： "我是耶和华你祖父亚伯拉罕的 神， 也是以撒的 神， 我要把你现在躺着的这块地赐给你和你的后裔。 14 你的后裔必像地面的灰尘那么多； 你必向东、南、西、北扩展； 地上的万族必因你和你的后裔得福。 15 我与你同在， 你无论到哪里去， 我必看顾你； 我必领你回到这地方来， 因为我必不离弃你， 直到我实现了我对你所应许的。" 16 雅各一觉醒来， 说： "耶和华确实在这地方， 我竟不知道！ " 17 他就惧怕起来， 说： "这地方多么可畏啊， 这不是别的地方， 而是 神的殿， 是天的门。" 18 雅各清早起来， 把他曾经放在头底下作枕头的那块石头， 立作石柱， 在柱上浇了油。 19 他就给那地方起名叫伯特利， 但那城起初名叫路斯。 20 于是雅各许了一个愿说： "如果 神与我同在， 在我所走的路上看顾我， 赐我食物吃， 给我衣服穿， 21 使我可以平平安安地回到我的父家， 我就必定以耶和华为我的 神， 22 我立作石柱的那块石头， 必作 神的殿； 你赐给我的一切， 我必把十分之一献给你。"

1 Izaokas pasišaukė Jokūbą, palaimino jį ir jam įsakė: "Neimk žmonos iš kanaaniečių giminės.2 Keliauk į Mesopotamiją, į tavo motinos tėvo Betuelio namus, ir iš tavo motinos brolio Labano dukterų pasirink žmoną,3 o visagalis Dievas telaimina tave ir tepadaro tave vaisingą, ir tepadaugina tave, kad iš tavęs kiltų daugybė tautų!4 Jis tesuteikia tau ir tavo palikuonims Abraomo palaiminimą, kad paveldėtum žemę, kurioje esi svetimšalis, kurią Dievas atidavė Abraomui".5 Izaokas išleido Jokūbą. Tas išėjo į Mesopotamiją pas Labaną, siro Betuelio sūnų, Jokūbo ir Ezavo motinos Rebekos brolį.6 Ezavas pamatė, kad Izaokas palaimino Jokūbą ir jį išsiuntė į Mesopotamiją žmonos pasirinkti ir, laimindamas jį, įsakė: "Neimk žmonos iš kanaaniečių dukterų".7 Jokūbas paklausė savo tėvo ir iškeliavo į Mesopotamiją.8 Ezavas įsitikino, kad kanaanietės nepatinka jo tėvui Izaokui.9 Tada Ezavas, nuėjęs pas Izmaelį, be savo turimųjų žmonų dar vedė Mahalatą, Abraomo sūnaus Izmaelio dukterį, Nebajoto seserį.10 Jokūbas, išvykęs iš Beer Šebos, keliavo į Charaną.11 Jis, pasiekęs vieną vietovę, ten pasiliko nakvoti, nes saulė jau buvo nusileidusi. Paėmęs vieną iš ten gulinčių akmenų, pasidėjo priegalviu ir atsigulė.12 Jis sapnavo kopėčias, pastatytas ant žemės, kurių viršus siekė dangų, o Dievo angelai jomis laipiojo aukštyn ir žemyn.13 Kopėčių viršuje stovėjo Viešpats ir tarė: "Aš esu Viešpats, tavo tėvo Abraomo ir Izaoko Dievas. Tą žemę, ant kurios guli, atiduosiu tau ir tavo palikuonims.14 O tavo palikuonių bus kaip žemės dulkių; tu išsiplėsi į vakarus ir į rytus, į šiaurę ir į pietus; tavyje ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės!15 Aš būsiu su tavimi ir tave saugosiu, ir lydėsiu visur, ir vėl tave parvesiu į šitą žemę; nepaliksiu tavęs, kol įvykdysiu tai, ką esu pažadėjęs".16 Jokūbas, pabudęs iš miego, tarė: "Tikrai Viešpats yra šitoje vietoje, o aš to nežinojau!"17 Jis nusigandęs tarė: "Kokia baisi šita vieta! Čia ne kas kita, kaip Dievo namai, dangaus vartai!"18 Jokūbas, atsikėlęs anksti rytą, paėmė akmenį, kurį buvo pasidėjęs priegalviu, pastatė jį paminklu ir užpylė aliejaus ant jo.19 Jis pavadino tą vietą Beteliu; anksčiau tas miestas vadinosi Lūzas.20 Jokūbas padarė įžadą: "Jei Viešpats Dievas bus su manimi, mane saugos šitame kely ir duos man duonos valgyti ir drabužių apsivilkti,21 jei ramybėje sugrįšiu į savo tėvo namus, tada Viešpats bus mano Dievas.22 Ir šitas akmuo, kurį pastačiau paminklu, bus Dievo namai. Ir iš visko, ką man suteiksi, atiduosiu Tau dešimtąją dalį".