1 雅各听见拉班的众子谈论， 说： "雅各把我们父亲所有的都夺去了， 他这一切财物， 都是从我们父亲的财产那里得来的。" 2 雅各也注意到拉班的脸色， 对自己不像从前那样了。 3 那时， 耶和华对雅各说： "你要回到你列祖之地， 到你的亲族那里去， 我必与你同在。" 4 雅各就派人把拉结和利亚叫到田间的羊群那里去， 5 对她们说： "我注意到你们父亲的脸色， 对我不像从前那样了； 但是我父亲的 神与我同在。 6 我尽了我的力量来服事你们的父亲， 这是你们知道的； 7 你们的父亲却欺骗了我， 十次更改了我的工资； 但 神不容许他伤害我。 8 如果他说： ‘有斑点的算是你的工资’， 羊群所生的全部都有斑点； 如果他说： ‘有条纹的算是你的工资’， 羊群所生的全部有条纹。 9 这样， 神把你们父亲的牲畜夺来， 赐给我了。 10 有一次， 羊群交配的时候， 我在梦中举目观看， 看见爬在母羊身上的公山羊， 都是有条纹、有斑点和有花斑的。 11 神的使者在梦中对我说： ‘雅各。’我说： ‘我在这里。’ 12 他说： ‘你举目观看， 所有爬在母羊身上的公山羊， 都是有条纹、有斑点和有花斑的， 因为拉班向你所作的一切， 我都看见了。 13 我就是伯特利的 神， 你曾经在那里用油膏过石柱， 又在那里向我许过愿。现在你要起程， 离开这地， 回到你的亲族那里去吧。’" 14 拉结和利亚回答雅各， 说： "在我们父亲的家里， 我们还有可得的分和产业吗？ 15 他不是把我们看作外人吗？因为他把我们卖了， 吞没了我们的身价。 16 神从我们父亲夺回来的一切财物， 都是属于我们和我们的儿女的。现在 神吩咐你的一切， 你只管作吧。" 17 于是雅各起来， 叫他的儿女和妻子们都骑上骆驼。 18 又赶着他所有的牲畜， 带着他所得的一切财物， 就是他在巴旦．亚兰所得的一切牲畜， 要到迦南地， 他父亲以撒那里去。 19 当时拉班剪羊毛去了， 拉结就偷了他父亲的神像。 20 雅各瞒着亚兰人拉班， 没有告诉拉班他将要逃走。 21 于是， 雅各带着他所有的一切逃走了。他起程渡过了大河， 面对着基列山走去。 22 到了第三天， 有人告诉拉班说雅各逃走了。 23 拉班就带着自己的众兄弟追赶他， 追了七日的路程， 才在基列山把他们追上了。 24 当天晚上， 神在梦中来到亚兰人拉班那里， 对他说： "你要小心， 不可与雅各说什么。" 25 拉班追上了雅各。当时雅各已经在山上支搭了帐棚； 拉班和他的众兄弟， 也在基列山上支搭了帐棚。 26 拉班对雅各说： "你作的是什么事呢？你瞒着我， 把我的女儿们当作战俘一样带走了。 27 你为什么暗中逃走， 瞒着我不让我知道， 使我可以欢欢喜喜地唱歌、击鼓、弹琴给你送行呢？ 28 你又不让我与我的外孙和女儿亲嘴。你所作的太糊涂了！ 29 我本来有能力可以伤害你， 但昨天晚上， 你们父亲的 神对我说： ‘你要小心， 不可与雅各说什么。’ 30 现在你既然渴想你的父家， 一定要回去， 为什么又偷我的神像呢？" 31 雅各回答拉班， 说： "我逃走， 是因为我害怕， 我心里想： 恐怕你会把你的女儿们从我的手中抢走。 32 至于你的神像， 你在谁身上搜出来， 那人就不该活着； 你当着我们众兄弟面前查一查， 如果在我这里有什么东西是你的， 你只管拿去。"原来雅各不知拉结偷了神像。 33 拉班进了雅各的帐棚、利亚的帐棚和两个婢女的帐棚， 都没有搜出什么， 于是从利亚的帐棚出来， 进了拉结的帐棚。 34 拉结已经把神像放在骆驼的鞍下， 自己坐在上面。拉班搜遍了帐棚， 但没有搜出什么。 35 拉结对她父亲说： "求我主不要生气， 我不能在你面前起来， 因为我正有女人的经期。"这样， 拉班彻底搜查了， 也搜不出那神像来。 36 雅各就生气， 与拉班争吵起来。雅各责问拉班说： "我到底有什么过犯， 有什么罪恶， 你竟这样急速地追赶我呢？ 37 你已经搜遍了我所有的家具， 你有找到你家的东西没有？可以把它放在这里， 在你我的众兄弟面前， 让他们可以在你我中间判断一下。 38 这二十年来， 我与你在一起； 你的母绵羊和母山羊没掉过胎， 你羊群中的公羊， 我没有吃过。 39 被野兽撕裂的， 我没有给你带回来， 都是由我自己赔偿； 无论白天偷去的， 或是黑夜偷的， 你都要我负责。 40 我白天受尽炎热， 黑夜受尽寒霜， 不能入睡； 我经常是这样。 41 我这二十年在你的家里， 为你的两个女儿服事了你十四年； 为你的羊群服事了你六年； 你又十次改了我的工资。 42 如果不是我父亲的 神， 就是亚伯拉罕的 神， 以撒所敬畏的 神， 与我同在， 你现在必定打发我空手回去。但 神看见了我的苦情和我手中的辛劳， 所以他昨天晚上责备了你。" 43 拉班回答雅各， 说： "这些女儿是我的女儿； 这些孩子是我的孩子； 这些羊群也是我的羊群。其实你眼所见的一切都是我的。但我今日向我的女儿和她们所生的孩子， 能作什么呢？ 44 来吧， 现在我和你可以立约， 作为你我之间的证据。" 45 雅各就拿了一块石头， 立作石柱。 46 雅各又对自己的众兄弟说： "你们把石头堆聚起来。"他们就把石头拿来， 堆成了一堆。他们又在石堆旁边吃喝。 47 拉班称那石堆为伊迦尔．撒哈杜他， 雅各却称那石堆为迦累得。 48 拉班说： "今天这堆石头是你我之间的证据。"因此它名叫迦累得， 49 又名叫米斯巴， 因为拉班说： "我们彼此分离以后， 愿耶和华在你我中间鉴察。 50 你若苦待我的女儿， 或在我的女儿以外， 另娶妻子， 虽然没有人在我们中间作证， 但你要注意， 神就是你我之间的见证人。" 51 拉班又对雅各说： "你看这堆石头， 看我在你我之间所竖立的石柱。 52 这堆石头就是证据， 这石柱也是证据： 我决不越过这石堆到你那里去， 你也决不可越过这石堆和石柱， 到我这里来害我。 53 但愿亚伯拉罕的 神、拿鹤的 神， 就是他们父亲的 神， 在我们中间判断。"雅各就指着他父亲以撒所敬畏的 神起誓。 54 雅各又在山上献祭， 叫了自己的众兄弟来吃饭。他们吃了饭， 就在山上过夜。 55 拉班清早起来， 与他的外孙和女儿亲嘴， 给他们祝福。然后拉班离开那里， 回自己的地方去了。（本节在《马索拉抄本》为32:1）
1 Jokūbas girdėjo Labano sūnus kalbant: "Jokūbas pasiglemžė visa, kas priklausė mūsų tėvui. Iš mūsų tėvo jis įsigijo visą šitą turtą".2 Be to, Jokūbas pastebėjo, kad Labanas jo atžvilgiu nebuvo toks pat kaip anksčiau.3 Viešpats tarė Jokūbui: "Grįžk į tėvų šalį pas savo gimines. Aš būsiu su tavimi!"4 Jokūbas pasišaukė Rachelę ir Lėją į lauką prie savo bandos5 ir joms tarė: "Aš matau, kad jūsų tėvas mano atžvilgiu nebėra toks kaip anksčiau. Bet mano tėvo Dievas buvo su manimi.6 Jūs pačios žinote, kaip visomis jėgomis tarnavau jūsų tėvui.7 Jūsų tėvas apgaudinėjo mane ir dešimt kartų keitė mano atlyginimą. Tačiau Dievas neleido jam manęs skriausti.8 Jei jis sakė: ‘Dėmėtieji tebūna tavo atlyginimas’, visos ožkos ir avys vedė dėmėtus. O jei jis sakė: ‘Dryžuotieji tebūna tavo atlyginimas’, visos avys ir ožkos vedė dryžuotus.9 Taip Dievas atėmė jūsų tėvo gyvulius ir man atidavė.10 Gyvulių poravimosi metu sapne mačiau, kad dryžuotieji, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių.11 Tada Dievo angelas sapne man tarė: ‘Jokūbai!’ Aš atsiliepiau: ‘Aš čia!’12 Jis tarė: ‘Žiūrėk, visi dryžuoti, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių! Aš mačiau visa, ką Labanas tau darė.13 Aš esu Betelio Dievas, kur tu patepei akmens paminklą ir davei įžadą. Išeik iš šitos šalies ir sugrįžk į savo gimtinę!’ "14 Tada Rachelė ir Lėja kalbėjo: "Ar mums dar yra dalis tėvo namuose?15 Argi mes nelaikomos svetimomis? Juk jis pardavė mus ir gautus pinigus už mus naudojo sau.16 Iš tikrųjų visi turtai, kuriuos Dievas atėmė iš mūsų tėvo, priklauso mums ir mūsų vaikams. Taigi dabar daryk visa, ką Dievas tau įsakė".17 Jokūbas užsodino ant kupranugarių savo vaikus ir žmonas,18 išsivarė visus savo gyvulius ir pasiėmė visą savo mantą, kurią jis buvo įsigijęs Mesopotamijoje, kad eitų pas savo tėvą Izaoką į Kanaano šalį.19 Labanas tuo metu kirpo avis. Tada Rachelė pavogė dievukus, kurie priklausė jos tėvui.20 Jokūbas apgavo sirą Labaną, nes pabėgo, nieko nesakęs.21 Jis pasiėmė viską, kas jam priklausė; persikėlęs per upę, pasuko į Gileado kalnyną.22 Trečią dieną Labanui pranešė, kad Jokūbas pabėgo.23 Tada Labanas, pasiėmęs savo brolius, vijosi jį septynias dienas ir pasivijo Gileado kalnyne.24 Dievas sapne atėjo pas sirą Labaną ir tarė: "Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai!"25 Jokūbas jau buvo pasistatęs palapinę kalnyne, kai Labanas jį pasivijo. Labanas su savo broliais taip pat pasistatė palapinę Gileado kalnyne26 ir tarė Jokūbui: "Kodėl taip pasielgei ir iškeliavai nieko man nesakęs, slaptai išsivarydamas mano dukteris kaip karo belaisves?27 Kodėl slapčia pabėgai ir pasislėpei nuo manęs? Jei būtum man pasisakęs, būčiau išlydėjęs tave iškilmingai, su dainomis, būgnais ir arfomis.28 Tu neleidai man pabučiuoti vaikaičių ir dukterų. Tu pasielgei neprotingai.29 Aš galėčiau tau pakenkti, bet tavo tėvo Dievas sapne pasakė man: ‘Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai’.30 Žinau, tu išsiilgai savo tėvo namų ir todėl iškeliavai, bet kodėl pavogei mano dievukus?"31 Jokūbas atsakė Labanui: "Pabėgau bijodamas, kad prievarta neatimtum iš manęs savo dukterų.32 O dėl vagystės, tai tas, pas kurį rasi savo dievukus, temiršta! Mūsų akivaizdoje ieškok ir pasiimk, kas tavo". Jokūbas nežinojo, kad Rachelė buvo pavogusi dievukus.33 Labanas patikrino Jokūbo, Lėjos ir abiejų tarnaičių palapines, bet nieko nerado. Tada jis, išėjęs iš Lėjos palapinės, įėjo į Rachelės palapinę.34 Bet Rachelė dievukus buvo paslėpusi kupranugario balne ir atsisėdusi ant jų. Labanas iškrėtė visą palapinę, bet nerado.35 Ji tarė savo tėvui: "Nepyk, mano viešpatie, kad negaliu atsikelti, nes su manimi vyksta tai, kas darosi moteriškėms". Jis ieškojo, bet dievukų nerado.36 Jokūbas supyko ir barė Labaną: "Kuo nusikaltau, kuo nusidėjau, kad su tokiu užsidegimu mane vijaisi37 ir iškrėtei visus mano daiktus? Ką radai iš savo turtų? Pavesk tą reikalą mano ir savo giminaičiams, tegul jie išsprendžia mudviejų bylą!38 Dvidešimt metų aš pas tave tarnavau. Tavo avys ir ožkos nebuvo bergždžios, ir tavo bandos avinų aš nevalgiau.39 Kas žvėrių sudraskyta, nenešiau tau. Aš pats turėjau atlyginti nuostolį. Iš manęs reikalavai atlyginti, kas pavogta dieną ar naktį.40 Aš dieną kenčiau kaitrą, naktįšaltį, ir miegas bėgo nuo mano akių.41 Taip dvidešimt metų tarnavau tavo namuose: keturiolika metų už dukteris ir šešerius metus už bandą. Tu dešimt kartų keitei mano atlyginimą!42 Jei mano tėvo Dievas, Abraomo Dievas, kurio bijojosi Izaokas, nebūtų buvęs su manimi, tikrai dabar būtum mane išleidęs tuščiomis rankomis. Mano priespaudą ir vargą matė Dievas ir praėjusią naktį sudraudė tave".43 Labanas atsakė Jokūbui: "Dukterys yra mano dukterys, vaikaičiaimano vaikaičiai, banda mano banda, ir visa, ką matai, man priklauso. O ką galiu šiandien daryti savo dukterims ir jų vaikams?44 Todėl ateik ir padarykime sandorąaš ir tu. Ir tai tebūna liudijimas tarp manęs ir tavęs!"45 Tada Jokūbas, suradęs akmenį, pastatė paminklą.46 Po to Jokūbas liepė savo giminaičiams: "Pririnkite akmenų!" Tie pririnkę sukrovė juos, ir ant tos krūvos jie valgė.47 Labanas tuos akmenis pavadino Jegar Sahaduta, o Jokūbas Galedu.48 Labanas tarė: "Šita akmenų krūva yra liudytoja tarp manęs ir tavęs". Todėl ji vadinama Galedu49 ir Micpa, nes jis sakė: "Viešpats tegu stebi mane ir tave, kai būsime vienas nuo kito atsiskyrę!50 Jeigu tu skriausi mano dukteris ar vesi dar daugiau žmonų, nors nėra žmonių tarp mūsų, bet Dievas yra mūsų liudytojas".51 Labanas toliau kalbėjo Jokūbui: "Štai akmenų krūva ir paminklas, kurį pastačiau tarp mūsų.52 Ši krūva bus liudytojas ir paminklas bus liudytojas, kad aš neisiu pas tave pro šitą akmenų krūvą, nė tu eisi pas mane pro šitą akmenų krūvą ir šitą paminklą su piktu kėslu!53 Abraomo ir Nahoro Dievas, jų tėvų Dievas, tebūna teisėjas tarp mudviejų!" Jokūbas tada prisiekė Tuo, kurio bijojo jo tėvas Izaokas.54 Tada Jokūbas aukojo kalne ir pasikvietė savo giminaičius valgyti. Jie valgė ir pasiliko ant kalno visą naktį.55 Labanas, atsikėlęs anksti rytą, pabučiavo savo vaikaičius bei dukteris ir juos palaimino. Jis atsiskyrė nuo jų ir sugrįžo į savo vietovę.