1 Kommet, lasset uns Jehova zujubeln, lasset uns zujauchzen dem Felsen unseres Heils!

2 Lasset uns ihm entgegengehen mit Lob, {O. Dank} lasset uns mit Psalmen ihm zujauchzen!

3 Denn ein großer Gott {El} ist Jehova, und ein großer König über alle Götter;

4 In dessen Hand die Tiefen der Erde, und dessen die Höhen der Berge sind;

5 Dessen das Meer ist, er hat es ja gemacht; und das Trockene, seine Hände haben es gebildet.

6 Kommet, lasset uns anbeten und uns niederbeugen, lasset uns niederknien vor Jehova, der uns gemacht hat!

7 Denn er ist unser Gott, und wir sind das Volk seiner Weide und die Herde seiner Hand. - Heute, wenn ihr seine Stimme höret,

8 Verhärtet euer Herz nicht, wie zu Meriba, wie am Tage von Massa in der Wüste;

9 Als eure Väter mich versuchten, mich prüften, und sie sahen doch mein Werk!

10 Vierzig Jahre hatte ich Ekel an dem Geschlecht, und ich sprach: Ein Volk irrenden Herzens sind sie. Aber sie haben meine Wege nicht erkannt;

11 So daß ich schwur in meinem Zorn: Wenn sie in meine Ruhe eingehen werden!

1 Ateikite, giedokime Viešpačiui! Džiaugsmingą triukšmą kelkime savo išgelbėjimo uolai!

2 Ateikime į Jo akivaizdą su padėka, džiaugsmingai giedokime Jam psalmes!

3 Viešpats yra didis Dievas ir didis Karalius, didesnis už visus dievus.

4 Jo rankoje yra žemės gelmės ir Jam priklauso kalnų viršūnės.

5 Jo yra jūra, nes Jis ją sutvėrė, ir sausuma Jo rankų darbas.

6 Ateikite, pulkime žemėn prieš Dievą ir pagarbinkime, atsiklaupkime prieš Viešpatį, kuris sutvėrė mus!

7 Jis yra mūsų Dievas, o mes­Jo ganoma tauta ir Jo rankų globojamos avys! Šiandien, jeigu išgirsite Jo balsą,­

8 "neužkietinkite savo širdžių kaip Meriboje, kaip gundymo dieną dykumoje,

9 kur jūsų tėvai mane gundė ir mėgino, nors mano darbus buvo matę!

10 Keturiasdešimt metų mane liūdino ta karta, ir Aš pasakiau: ‘Ši tauta klysta savo širdyje ir nepažįsta mano kelių’.

11 Užsirūstinęs jiems prisiekiau: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ "