1 ED Elihu proseguì, e disse:

2 Aspettami un poco, ed io ti mostrerò Che vi sono ancora altri ragionamenti per Iddio.

3 Io prenderò il mio discorso da lungi, Ed attribuirò giustizia al mio Fattore.

4 Perciocchè di vero il mio parlare non è con menzogna; Tu hai appresso di te uno che è intiero nelle sue opinioni

5 Ecco, Iddio è potente, ma non però disdegna alcuno; Potente, ma di forza congiunta con sapienza.

6 Egli non lascia viver l’empio, E fa ragione agli afflitti.

7 Egli non rimuove gli occhi suoi d’addosso a’ giusti; Anzi li fa sedere sopra il trono coi re; Egli ve li fa sedere in perpetuo; onde sono esaltati.

8 E se pur son messi ne’ ceppi, E son prigioni ne’ legami dell’afflizione;

9 Egli dichiara loro i lor fatti, E come i lor misfatti sono accresciuti.

10 Ovvero, apre loro l’orecchio, per far loro ricevere correzione; E dice loro che si convertano dall’iniquità.

11 Se ubbidiscono, e gli servono, Finiscono i giorni loro in beni, E gli anni loro in diletti.

12 Ma se non ubbidiscono, passano per la spada, E muoiono per mancamento d’intendimento.

13 Ma i profani di cuore accrescono l’ira, E non gridano, quando egli li mette ne’ legami;

14 La lor persona morrà in giovanezza, E la lor vita fra i cinedi

15 Ma egli libera gli afflitti nella loro afflizione, Ed apre loro l’orecchio nell’oppressione.

16 Ancora te avrebbe egli ritratto dall’afflizione, E messo in luogo largo, fuori di ogni distretta; E la tua mensa tranquilla sarebbe ripiena di vivande grasse.

17 Ma tu sei venuto al colmo del giudicio di un empio; Il giudicio e la giustizia ti tengono preso.

18 Perciocchè egli è in ira, guarda che talora egli non ti atterri con battiture; E con niun riscatto, benchè grande, non ti possa scampare.

19 Farà egli alcuna stima delle tue ricchezze? Egli non farà stima dell’oro, nè di tutta la tua gran potenza.

20 Non ansar dietro a quella notte, Nella quale i popoli periscono a fondo.

21 Guardati che tu non ti rivolga alla vanità; Conciossiachè per l’afflizione tu abbi eletto quello.

22 Ecco, Iddio è eccelso nella sua potenza; Chi è il dottore convenevole a lui?

23 Chi gli ha ordinato come egli deve procedere? E chi gli può dire: Tu hai operato perversamente?

24 Ricordati di magnificar le opere sue, Le quali gli uomini contemplano.

25 Ogni uomo le vede, E gli uomini le mirano da lungi.

26 Ecco, Iddio è grande, e noi nol possiamo conoscere; E il numero de’ suoi anni è infinito.

27 Perciocchè egli rattiene le acque che non istillino; Ed altresì, al levar della sua nuvola, quelle versano la pioggia;

28 La quale le nuvole stillano, E gocciolano in su gli uomini copiosamente.

29 Oltre a ciò, potrà alcuno intender le distese delle nubi, Ed i rimbombanti scoppi del suo tabernacolo?

30 Ecco, egli spande sopra esso la sua luce, E copre le radici del mare.

31 Perciocchè, per queste cose egli giudica i popoli, Ed altresì dona il cibo abbondevolmente.

32 Egli nasconde la fiamma nelle palme delle sue mani, E le ordina quello che deve incontrare.

33 Egli le dichiara la sua volontà se deve incontrar bestiame, Ovvero anche cadere sopra alcuna pianta

1 Elihuvas kalbėjo toliau:

2 "Turėk kantrybės dar valandėlę, kad aš kalbėčiau už Dievą.

3 Aš remsiuosi praeitimi ir įrodysiu, kad mano Kūrėjas yra teisus.

4 Mano žodžiai teisingi, turintis tobulą pažinimą yra priešais tave.

5 Dievas yra galingas ir stiprus, tačiau neniekina nieko.

6 Jis nepalieka nedorėlio gyvo, bet apgina nuskriaustojo teises.

7 Jis neatitraukia nuo teisiųjų savo akių, bet su karaliais pasodina soste, įtvirtina ir išaukština juos.

8 Jei jie sukaustomi grandinėmis ir priespaudos metu surišami virvėmis,

9 tai Jis parodo jiems jų darbus ir nusikaltimus.

10 Dievas atveria jų ausis pamokymui ir įsako atsisakyti nusikaltimų.

11 Jei jie paklauso ir tarnauja Jam, praleis savo dienas klestėdami ir metus besidžiaugdami.

12 Bet jei jie nepaklūsta, pražus nuo kardo, mirs, neįgavę išminties.

13 Veidmainiai kaupia širdyje rūstybę, jie nesišaukia Jo, net būdami surišti.

14 Tokie miršta jaunystėje, jų gyvenimas tarp netyrųjų.

15 Jis išgelbsti vargšą iš jo vargo ir atveria jam ausis priespaudos metu.

16 Jis ir tave išlaisvintų ir padengtų tau stalą gėrybėmis.

17 Tu susilaukei nedorėlio bausmės, teismas ir teisingumas pasiekė tave.

18 Būk atsargus, kad Jis nepašalintų tavęs savo rūstybėje, nes tada ir didelė išpirka neišgelbės tavęs.

19 Ar Jis atsižvelgs į tavo turtus? Ne! Nei į auksą, nei į tavo galybę.

20 Nelauk nakties, kai tautos bus pašalintos ir sunaikintos.

21 Saugokis, nepalink į neteisybę, kurią tu pasirinktum vietoje kentėjimų.

22 Dievas išaukštintas savo galybe, kas gali pamokyti kaip Jis?

23 Kas Jam nurodė Jo kelius ir kas Jam pasakytų: ‘Tu klysti’?

24 Atsimink, kad galėtum išaukštinti Jo darbus, kuriuos žmonės matė.

25 Visi žmonės gali juos matyti ir pastebėti iš tolo.

26 Dievas yra didis, ne mums Jį suprasti; Jo metų tu negali suskaičiuoti.

27 Jis padaro iš vandens lašus, iš rūko lietų,

28 kurį debesys lieja gausiai ant žmonių.

29 Kas supras debesų išsidėstymą ir Jo palapinės garsus?

30 Jis paskleidžia savo šviesą ir apdengia jūros gelmes.

31 Jis teisia žmones ir teikia jiems maisto apsčiai.

32 Jis pažaboja žaibus ir įsako jiems smogti į tikslą.

33 Griaustinis praneša apie tai, ir gyvuliai jaučia, kas vyksta".