1 Poi il Signore parlò a Giobbe, e disse:

2 Colui che litiga con l’Onnipotente lo correggerà egli? Colui che arguisce Iddio risponda a questo.

3 E Giobbe rispose al Signore, e disse:

4 Ecco, io sono avvilito; che ti risponderei io? Io metto la mia mano in su la bocca.

5 Io ho parlato una volta, ma non replicherò più; Anzi due, ma non continuerò più

6 E il Signore parlò di nuovo a Giobbe dal turbo, e disse:

7 Cingiti ora i lombi, come un valente uomo; Io ti farò delle domande, e tu insegnami.

8 Annullerai tu pure il mio giudicio, E mi condannerai tu per giustificarti?

9 Hai tu un braccio simile a quel di Dio? O tuoni tu con la voce come egli?

10 Adornati pur di magnificenza e di altezza; E vestiti di maestà e di gloria.

11 Spandi i furori dell’ira tua, E riguarda ogni altiero, ed abbassalo;

12 Riguarda ogni altiero, ed atterralo; E trita gli empi, e spronfondali;

13 Nascondili tutti nella polvere, E tura loro la faccia in grotte;

14 Allora anch’io ti darò questa lode, Che la tua destra ti può salvare

15 Ecco l’ippopotamo, il quale io ho fatto teco; Egli mangia l’erba come il bue.

16 Ecco, la sua forza è ne’ lombi, E la sua possa nei muscoli del suo ventre.

17 Egli rizza la sua coda come un cedro; Ed i nervi delle sue coscie sono intralciati.

18 Le sue ossa son come sbarre di rame, Come mazze di ferro.

19 Egli è la principale delle opere di Dio; Sol colui che l’ha fatto può accostargli la sua spada.

20 Perchè i monti gli producono il pasco, Tutte le bestie della campagna vi scherzano.

21 Egli giace sotto gli alberi ombrosi, In ricetti di canne e di paludi.

22 Gli alberi ombrosi lo coprono con l’ombra loro; I salci de’ torrenti l’intorniano.

23 Ecco, egli può far forza ad un fiume, sì che non corra; Egli si fida di potersi attrarre il Giordano nella gola.

24 Prenderallo alcuno alla sua vista? Foreragli egli il naso, per mettervi de’ lacci?

1 Viešpats, atsakydamas Jobui, tarė:

2 "Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui".

3 Jobas atsakė Viešpačiui:

4 "Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną.

5 Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu".

6 Tuomet Viešpats kalbėjo Jobui iš audros:

7 "Susijuosk dabar kaip vyras, Aš klausiu tavęs, o tu atsakyk man.

8 Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?

9 Ar tavo ranka tokia kaip Dievo? Ar tavo balsas toks stiprus kaip Jo balsas?

10 Pasipuošk garbe ir kilnumu, apsisiausk šlove ir spindesiu.

11 Išliek savo rūstybę, pažvelk į kiekvieną išdidų ir pažemink jį.

12 Pažemink visus išdidžiuosius ir sutrypk nedorėlius ten, kur jie yra.

13 Paslėpk juos visus dulkėse ir nuvesk į mirties tamsą.

14 Tada Aš pripažinsiu, kad tavo dešinė gali tave išgelbėti.

15 Štai begemotas, kurį padariau kartu su tavimi; jis ėda žolę kaip jautis.

16 Jo jėga strėnose ir pilvo raumenyse.

17 Jis iškelia savo uodegą kaip kedrą; jo šlaunų raumenys tvirtai susipynę.

18 Jo kaulai kaip variniai vamzdžiai, o skeletas kaip geležiniai virbai.

19 Jis yra Dievo kelių pradžia. Tik Tas, kuris jį sukūrė, gali jį įveikti.

20 Kalnuose, kur gyvena laukiniai žvėrys, auga jam maistas.

21 Jis guli po ūksmingais medžiais, pasislėpęs tarp nendrių pelkėse.

22 Jį dengia ūksmingų medžių šešėliai, paupio gluosniai jį supa.

23 Jis geria iš upės neskubėdamas, jam atrodo, kad Jordanas sutilps į jo nasrus.

24 Kas galėtų jį pagauti kabliais arba žabangais?"