1 Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl!

2 Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja.

3 Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu.

4 Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos.

5 Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus!

6 Dievas kalbėjo savo šventume: "Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.

7 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras.

8 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs".

9 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?

10 Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?

11 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.

12 Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus.

1 Bizi reddettin, parladın bize karşı, ey Tanrı, 2 Öfkelendin; eski halimize döndür bizi!

2 Salladın yeri, yarıklar açtın; 2 Onar çatlaklarını, çünkü yer sarsılıyor.

3 Halkına sıkıntı çektirdin, 2 Sersemletici bir şarap içirdin bize.

4 Sancak verdin senden korkanlara, 2 Okçulara karşı açsınlar diye. |iSela

5 Kurtar bizi sağ elinle, yardım et, 2 Sevdiklerin özgürlüğe kavuşsun diye!

6 Tanrı şöyle konuştu kutsal yerinde: 2 ‹‹Şekemi sevinçle bölüştürecek, 2 Sukkot Vadisini ölçeceğim.

7 Gilat benimdir, Manaşşe de benim, 2 Efrayim miğferim, 2 Yahuda asam.

8 Moav yıkanma leğenim, 2 Edomun üzerine çarığımı fırlatacağım, 2 Filiste zaferle haykıracağım.›› fırlatılması, bir yerin sahiplenilmesi anlamına geliyordu.

9 Kim beni surlu kente götürecek? 2 Kim bana Edoma kadar yol gösterecek?

10 Ey Tanrı, sen bizi reddetmedin mi? 2 Ordularımıza öncülük etmiyor musun artık?

11 Yardım et bize düşmana karşı, 2 Çünkü boştur insan yardımı.

12 Tanrı'yla zafer kazanırız, 2 O çiğner düşmanlarımızı.