1 Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane!

2 Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.

3 Kai prisimenu Dievą­vaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia.

4 Tu laikai atmerktas mano akis. Aš nerimauju ir negaliu kalbėti.

5 Apie praėjusias dienas mąstau, prisimenu senus laikus.

6 Naktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja:

7 "Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus?

8 Ar Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys?

9 Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?"

10 Aš sakiau: "Man skaudu, kad Aukščiausiojo dešinė pasikeitusi".

11 Prisimenu Viešpaties darbus, Tavo senovėje darytus stebuklus;

12 apgalvoju visą Tavo darbą, kalbu apie Tavo veiksmus.

13 Dieve, šventas yra Tavo kelias! Kuris dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas?

14 Tu esi stebuklus darantis Dievas, apreiškiantis tautose savo galią.

15 Tu savo ranka išpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus.

16 Pamatę Tave vandenys, o Dieve, pamatę Tave vandenys sudrebėjo, gelmės sunerimo.

17 Iš debesų vanduo pasipylė, pasigirdo padangėse garsas, švilpė Tavosios strėlės.

18 Griaustinis danguje sudundėjo, žaibai apšvietė pasaulį, drebėjo ir virpėjo žemė.

19 Tavo kelias ėjo per jūrą, takas­ per plačius vandenis, kur praėjai­ neliko žymės.

20 Tu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka.

1 Yüksek sesle Tanrıya yakarıyorum, 2 Haykırıyorum beni duysun diye.

2 Sıkıntılı günümde Rabbe yönelir, 2 Gece hiç durmadan ellerimi açarım, 2 Gönlüm avunmaz bir türlü.

3 Tanrıyı anımsayınca inlerim, 2 Düşündükçe içim daralır. |iSela

4 Açık tutuyorsun göz kapaklarımı, 2 Sıkıntıdan konuşamıyorum.

5 Geçmiş günleri, 2 Yıllar öncesini düşünüyorum.

6 Gece ilahilerimi anacağım, 2 Kendi kendimle konuşacağım, 2 İnceden inceye soracağım:

7 ‹‹Rab sonsuza dek mi bizi reddedecek? 2 Lütfunu bir daha göstermeyecek mi?

8 Sevgisi sonsuza dek mi yok oldu? 2 Sözü geçerli değil mi artık?

9 Tanrı unuttu mu acımayı? 2 Sevecenliğinin yerini öfke mi aldı?›› |iSela

10 Sonra kendi kendime, ‹‹İşte benim derdim bu!›› dedim, 2 ‹‹Yüceler Yücesi gücünü göstermiyor artık.››

11 RABbin işlerini anacağım, 2 Evet, geçmişteki harikalarını anacağım.

12 Yaptıkları üzerinde derin derin düşüneceğim, 2 Bütün işlerinin üzerinde dikkatle duracağım.

13 Ey Tanrı, yolun kutsaldır! 2 Hangi ilah Tanrı kadar uludur?

14 Harikalar yaratan Tanrı sensin, 2 Halklar arasında gücünü gösterdin.

15 Güçlü bileğinle kendi halkını, 2 Yakup ve Yusuf oğullarını kurtardın. |iSela

16 Sular seni görünce, ey Tanrı, 2 Sular seni görünce çalkalandı, 2 Enginler titredi.

17 Bulutlar suyunu boşalttı, 2 Gökler gürledi, 2 Her yanda okların uçuştu.

18 Kasırgada gürleyişin duyuldu, 2 Şimşekler dünyayı aydınlattı, 2 Yer titreyip sarsıldı.

19 Kendine denizde, 2 Derin sularda yollar açtın, 2 Ama ayak izlerin belli değildi.

20 Musa ve Harun'un eliyle 2 Halkını bir sürü gibi güttün.