1 (O rugăciune a unui nenorocit, cînd este doborît de întristare şi îşi varsă plîngerea înaintea Domnului.) Doamne, ascultă-mi rugăciunea, şi s'ajungă strigătul meu pînă la Tine!
2 Nu-mi ascunde Faţa Ta în ziua necazului meu! Pleacă-Ţi urechea spre mine, cînd strig! Ascultă-mă degrab!
3 Căci zilele mele pier ca fumul, şi oasele îmi ard ca un tăciune.
4 Inima îmi este lovită, şi mi se usucă întocmai ca iarba; pînă şi pînea uit să mi -o mănînc.
5 Aşa de mari îmi sînt gemetele, că mi se lipesc oasele de carne.
6 Seamăn cu pelicanul din pustie, sînt ca o cucuvaie din dărîmături;
7 nu mai pot dormi, şi sînt ca pasărea singuratică pe un acoperiş.
8 În fiecare zi mă bătjocoresc vrăjmaşii mei, şi protivnicii mei jură pe mine în mînia lor.
9 Mănînc ţărînă în loc de pîne, şi îmi amestec lacrămile cu băutura,
10 din pricina mîniei şi urgiei Tale; căci Tu m'ai ridicat, şi m'ai aruncat departe.
11 Zilele mele sînt ca o umbră gata să treacă, şi mă usuc ca iarba.
12 Dar Tu, Doamne, Tu împărăţeşti pe vecie, şi pomenirea Ta ţine din neam în neam.
13 Tu Te vei scula, şi vei avea milă de Sion; căci este vremea să te înduri de el, a venit vremea hotărîtă pentru el.
14 Căci robii Tăi iubesc pietrele Sionului, şi le e milă de ţărîna lui.
15 Atunci se vor teme neamurile de Numele Domnului, şi toţi împăraţii pămîntului de slava Ta.
16 Da, Domnul va zidi iarăş Sionul, şi Se va arăta în slava Sa.
17 El ia aminte la rugăciunea nevoiaşului, şi nu -i nesocoteşte rugăciunea.
18 Să se scrie lucrul acesta pentru neamul de oameni care va veni, şi poporul, care se va naşte, să laude pe Domnul!
19 Căci El priveşte din înălţimea sfinţeniei Lui; Domnul priveşte din ceruri pe pămînt,
20 ca să audă gemetele prinşilor de război, si să izbăvească pe cei ce sînt pe moarte;
21 pentru ca ei să vestească în Sion Numele Domnului, şi laudele lui în Ierusalim,
22 cînd se vor strînge toate popoarele, şi toate împărăţiile, ca să slujească Domnului.
23 El mi -a frînt puterea în drum, şi mi -a scurtat zilele,
24 Eu zic: ,,Dumnezeule, nu mă lua la jumătatea zilelor mele, Tu, ai cărui ani ţin vecinic!``
25 Tu ai întemeiat în vechime pămîntul, şi cerurile sînt lucrarea mînilor Tale.
26 Ele vor pieri, dar Tu vei rămînea; toate se vor învechi ca o haină; le vei schimba ca pe un veşmînt, şi se vor schimba.
27 Dar Tu rămîi Acelaş, şi anii Tăi nu se vor sfîrşi.
28 Fiii robilor Tăi îşi vor locui ţara, şi sămînţa lor va rămînea înaintea Ta.
1 Viešpatie, išgirsk mano maldą, ir mano šauksmas tepasiekia Tave.
2 Neslėpk savo veido nuo manęs tą dieną, kai esu varge. Palenk į mane savo ausį, kai šaukiuosi, skubėk man atsakyti.
3 Mano dienos pranyksta kaip dūmai, mano kaulai kaip židinys dega.
4 Kaip pakirsta žolė mano širdis džiūsta; aš pamirštu valgyti.
5 Nuo skaudžių aimanų oda prilipo prie mano kaulų.
6 Esu panašus į dykumų pelikaną, į pelėdą griuvėsiuose.
7 Nemiegu ir esu vienišas kaip paukštis ant stogo.
8 Priešai mane užgaulioja, ir mano vardas jiems tapo keiksmažodžiu.
9 Pelenus valgau kaip duoną ir su ašaromis maišau savo gėrimą
10 dėl Tavo rūstybės ir pykčio, nes Tu mane pakėlei ir nubloškei žemėn.
11 Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu.
12 Bet Tu, Viešpatie, pasiliksi per amžius; Tave minės visos kartos.
13 Tu pakilsi ir pasigailėsi Siono, nes atėjo metas jam suteikti malonę.
14 Tavo tarnams jo akmenys meilūs, jiems gaila jo dulkių.
15 Tavo vardo, Viešpatie, bijos pagonys ir Tavo šlovėspasaulio karaliai.
16 Kai Viešpats atstatys Sioną, Jis pasirodys savo šlovėje;
17 apleistųjų maldas Jis išklausys, jų prašymų nepaniekins.
18 Tai tebūna užrašyta ateisiančiai kartai, kad tauta, kuri bus sukurta, girtų Viešpatį.
19 Iš savo šventos aukštybės Viešpats pažvelgė žemyn, iš dangaus pažiūrėjo į žemę,
20 kad išgirstų belaisvių dejones, išlaisvintų mirčiai skirtuosius,
21 kad Sione būtų skelbiamas Viešpaties vardas ir girtų Jį Jeruzalėje,
22 kai susiburs karalystės ir tautos tarnauti Viešpačiui.
23 Jis susilpnino mane kelionėje, sutrumpino mano gyvenimo dienas.
24 Aš sakiau: "Mano Dieve, neatimk manęs įpusėjus mano amžiui, Tavo metai tęsiasi per visas kartas.
25 Kadaise Tu sukūrei žemę ir dangūs yra Tavo rankų darbas.
26 Jie pražus, bet Tu pasiliksi. Jie visi susidėvės kaip drabužis, kaip rūbą juos pakeisi, ir jie bus pakeisti.
27 Bet Tu esi tas pats ir Tavo metai nesibaigs.
28 Tavo tarnų vaikai gyvens ir jų palikuonys įsitvirtins Tavo akivaizdoje".