1 (Un psalm al lui Asaf.) Da, bun este Dumnezeu cu Israel, cu cei cu inima curată.

2 Totuş, era să mi se îndoaie piciorul, şi erau să-mi alunece paşii!

3 Căci mă uitam cu jind la cei nesocotiţi, cînd vedeam fericirea celor răi.

4 Într'adevăr, nimic nu -i turbură pînă la moarte, şi trupul le este încărcat de grăsime.

5 N'au parte de suferinţele omeneşti, şi nu sînt loviţi ca ceilalţi oameni.

6 Deaceea mîndria le slujeşte ca salbă, şi asuprirea este haina care -i înveleşte.

7 Li se bulbucă ochii de grăsime, şi au mai mult decît le-ar dori inima.

8 Rîd, şi vorbesc cu răutate de asuprire: vorbesc de sus,

9 îşi înalţă gura pînă la ceruri, şi limba le cutreieră pămîntul.

10 Deaceea aleargă lumea la ei, înghite apă din plin,

11 şi zice: ,,Ce ar putea să ştie Dumnezeu, şi ce ar putea să cunoască Cel Prea Înalt?``

12 Aşa sînt cei răi: totdeauna fericiţi, şi îşi măresc bogăţiile.

13 Degeaba dar mi-am curăţit eu inima, şi mi-am spălat mînile în nevinovăţie:

14 căci în fiecare zi sînt lovit, şi în toate dimineţile sînt pedepsit.

15 Dacă aş zice: ,,Vreau să vorbesc ca ei,`` iată că n'aş fi credincios neamului copiilor Tăi.

16 M'am gîndit la aceste lucruri ca să le pricep, dar zădarnică mi -a fost truda,

17 pînă ce am intrat în sfîntul locaş al lui Dumnezeu, şi am luat seama la soarta dela urmă a celor răi.

18 Da, Tu -i pui în locuri alunecoase, şi -i arunci în prăpăd.

19 Cum sînt nimiciţi într'o clipă! Sînt perduţi, prăpădiţi printr'un sfîrşit năpraznic.

20 Ca un vis la deşteptare, aşa le lepezi chipul, Doamne, la deşteptarea Ta!

21 Cînd mi se amăra inima, şi mă simţeam străpuns în măruntaie,

22 eram prost şi fără judecată, eram ca un dobitoc înaintea Ta.

23 Însă eu sînt totdeauna cu Tine, Tu m'ai apucat de mîna dreaptă;

24 mă vei călăuzi cu sfatul Tău, apoi mă vei primi în slavă.

25 Pe cine altul am eu în cer afară de Tine? Şi pe pămînt nu-mi găsesc plăcerea în nimeni decît în Tine.

26 Carnea şi inima pot să mi se prăpădească: fiindcă Dumnezeu va fi pururea stînca inimii mele şi partea mea de moştenire.

27 Căci iată că ceice se depărtează de Tine, pier; Tu nimiceşti pe toţi ceice-Ţi sînt necredincioşi.

28 Cît pentru mine, fericirea mea este să mă apropii de Dumnezeu: pe Domnul Dumnezeu Îl fac locul meu de adăpost, ca să povestesc toate lucrările Tale.

1 Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.

2 Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.

3 Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.

4 Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.

5 Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.

6 Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.

7 Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.

8 Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.

9 Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.

10 Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.

11 Jie sako: "Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?"

12 Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.

13 Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?

14 Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.

15 Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.

16 Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,

17 kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.

18 Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.

19 Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.

20 Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.

21 Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,

22 aš buvau kvailas ir neišmanantis­lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.

23 Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.

24 Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.

25 Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.

26 Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.

27 Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.

28 Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.