1 (Către mai marele cîntăreţilor. De cîntat pe Ghitit. Un psalm al lui David.) Doamne, Dumnezeul nostru, cît de minunat este Numele Tău pe tot pămîntul! Slava Ta se înalţă mai pe sus de ceruri.

2 Din gura copiilor şi a celor ce sug la ţîţă, Ţi-ai scos o întăritură de apărare împotriva protivnicilor tăi, ca să astupi gura vrăjmaşului şi omului cu dor de răzbunare.

3 Cînd privesc cerurile-lucrarea mînilor Tale-luna şi stelele pe cari le-ai făcut,

4 îmi zic: ,,Ce este omul, ca să Te gîndeşti la el? Şi fiul omului, ca să -l bagi în seamă?

5 L-ai făcut cu puţin mai pe jos decît Dumnezeu, şi l-ai încununat cu slavă şi cu cinste.

6 I-ai dat stăpînire peste lucrurile mînilor Tale, toate le-ai pus supt picioarele lui:

7 oile şi boii laolaltă, fiarele cîmpului,

8 păsările cerului şi peştii mării, tot ce străbate cărările mărilor.

9 Doamne, Dumnezeul nostru, cît de minunat este Numele Tău pe tot pămîntul!

1 Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje! Tu iškėlei savo šlovę virš dangų.

2 Kūdikių ir žindomųjų lūpomis Tu paskelbei apie savo jėgą savo priešams, kad nutildytum priešą ir keršytoją.

3 Kai pasižiūriu į Tavo dangus, Tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu išdėstei,

4 kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai?

5 Jį padarei ne ką menkesnį už angelus, garbe ir šlove jį apvainikavai.

6 Tu davei jam valdžią Tavo rankų darbams, jam po kojų visa padėjai:

7 visas avis ir jaučius, net lauko žvėris,

8 padangių paukščius ir jūrų žuvis, ir visa, kas jūros takais plaukioja.

9 Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje!