1 I PROVERBI di Salomone, figliuolo di Davide, Re d’Israele;

2 Per conoscere sapienza ed ammaestramento, Per intendere i detti di senno;

3 Per ricevere ammaestramento di buon senno, Di giustizia, di giudicio e di dirittura;

4 Per dare avvedimento a’ semplici. E conoscenza, ed accorgimento a’ fanciulli.

5 Il savio li udirà, e ne accrescerà la sua scienza; E l’uomo intendente ne acquisterà buoni consigli, e governo;

6 Per comprender le sentenze ed i bei motti, Le parole de’ savi ed i lor detti oscuri

7 IL timor del Signore è il capo della scienza; Ma gli stolti sprezzano la sapienza e l’ammaestramento.

8 Ascolta, figliuol mio l’ammaestramento di tuo padre; E non lasciar l’insegnamento di tua madre;

9 Perciocchè saranno un fregio grazioso al tuo capo, E collane al tuo collo

10 Figliuol mio, se i peccatori ti vogliono sedurre, Non acconsentir loro.

11 Se dicono: Vieni con noi, poniamo agguati al sangue, Insidiamo di nascosto l’innocente impunitamente;

12 Tranghiottiamoli tutti vivi, come il sepolcro; E tutti intieri, a guisa di quelli che scendono nella fossa;

13 Noi troveremo ogni sorte di preziosi beni, Noi empieremo le nostre case di spoglie;

14 Tu trarrai la tua sorte con noi; Fra noi non vi sarà che una sola borsa;

15 Figliuol mio, non inviarti con loro; Rattieni il tuo piè dal lor sentiero.

16 Perciocchè i lor piedi corrono al male, E si affrettano a spandere il sangue.

17 Perciocchè invano si tende la rete Dinanzi agli occhi d’ogni uccello;

18 Ma essi pongono agguati al lor proprio sangue, Ed insidiano nascosamente l’anima loro.

19 Tali sono i sentieri d’ogni uomo dato all’avarizia; Ella coglie l’anima di coloro in cui ella si trova

20 LA somma Sapienza grida di fuori; Ella fa sentir la sua voce per le piazze;

21 Ella grida in capo de’ luoghi delle turbe; Ella pronunzia i suoi ragionamenti nell’entrate delle porte, nella città,

22 Dicendo: Infino a quando, o scempi, amerete la scempietà? Ed infino a quando gli schernitori prenderanno piacere in ischernire, Ed i pazzi avranno in odio la scienza?

23 Convertitevi alla mia riprensione; Ecco, io vi sgorgherò lo spirito mio; Io vi farò assapere le mie parole.

24 Perciocchè io ho gridato, e voi avete ricusato di ascoltare; Io ho distesa la mano, e niuno ha porto attenzione;

25 Ed avete lasciato ogni mio consiglio, E non avete gradita la mia correzione;

26 Io altresì riderò della vostra calamità; Io mi farò beffe, quando il vostro spavento sarà venuto;

27 Quando il vostro spavento sarà venuto, a guisa di ruina, E la vostra calamità sarà giunta, a guisa di turbo; Quando angoscia e distretta vi sarà sopraggiunta.

28 Allora essi grideranno a me, ma io non risponderò; Mi ricercheranno sollecitamente, ma non mi troveranno;

29 Perciocchè hanno odiata la scienza, E non hanno eletto il timor del Signore;

30 E non hanno gradito il mio consiglio, Ed hanno disdegnata ogni mia correzione.

31 Perciò mangeranno del frutto delle lor vie, E saranno saziati de’ lor consigli.

32 Perciocchè lo sviamento degli scempi li uccide, E l’error degli stolti li fa perire.

33 Ma chi mi ascolta abiterà in sicurtà, E viverà in riposo, fuor di spavento di male

1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.

2 Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,

3 kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;

4 kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo.

5 Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

6 kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.

7 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

8 Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

9 Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.

10 Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

11 Jei jie sako: "Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.

12 Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.

13 Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.

14 Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri".

15 Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.

16 Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.

17 Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.

18 Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.

19 Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

20 Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.

21 Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:

22 "Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

23 Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

24 Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,

25 jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,

26 tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,

27 kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.

28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.

29 Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.

30 Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.

31 Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

32 Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

33 Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto".