1 LE sentenze di Salomone. Il figliuol savio rallegra il padre; Ma il figliuolo stolto è il cordoglio di sua madre

2 I tesori d’empietà non giovano; Ma la giustizia riscuote da morte.

3 Il Signore non lascerà aver fame all’anima del giusto; Ma egli sovverte la sostanza degli empi

4 La man rimessa fa impoverire; Ma la mano de’ diligenti arricchisce

5 Chi raccoglie nella state è un figliuolo avveduto; Ma chi dorme nella ricolta è un figliuolo che fa vituperio

6 Benedizioni sono sopra il capo del giusto; Ma la violenza coprirà la bocca degli empi

7 La memoria del giusto è in benedizione; Ma il nome degli empi marcirà

8 Il savio di cuore riceve i comandamenti; Ma lo stolto di labbra andrà in precipizio

9 Chi cammina in integrità cammina in sicurtà; Ma chi perverte le sue vie sarà fiaccato

10 Chi ammicca con l’occhio reca molestia; Ma lo stolto di labbra andrà in precipizio

11 La bocca del giusto è una fonte viva; Ma la violenza coprirà la bocca degli empi

12 L’odio muove contese; Ma la carità ricopre ogni misfatto

13 La sapienza si trova nelle labbra dell’intendente; Ma il bastone è per lo dosso di chi è scemo di senno

14 I savi ripongono appo loro la scienza; Ma la bocca dello stolto è una ruina vicina

15 Le facoltà del ricco son la sua forte città; Ma la povertà de’ bisognosi è il loro spavento

16 Le opere de’ giusti sono a vita; Ma quello che l’empio produce è a peccato

17 Chi osserva l’ammaestramento è un cammino a vita; Ma chi lascia la correzione fa traviare

18 Chi copre l’odio è uomo di labbra bugiarde; E chi sbocca infamia è stolto

19 In moltitudine di parole non manca misfatto; Ma chi rattiene le sue labbra è prudente

20 La lingua del giusto è argento eletto; Ma il cuor degli empi è ben poca cosa.

21 Le labbra del giusto pascono molti; Ma gli stolti muoiono per mancamento di senno

22 La benedizione del Signore è quella che arricchisce; E la fatica non le sopraggiugne nulla

23 Il commettere scelleratezza è allo stolto come uno scherzare; Così è la sapienza all’uomo d’intendimento

24 Egli avverrà all’empio ciò ch’egli teme; Ma Iddio darà a’ giusti ciò che desiderano.

25 Come il turbo passa via di subito, così l’empio non è più; Ma il giusto è un fondamento perpetuo

26 Quale è l’aceto a’ denti, e il fumo agli occhi, Tale è il pigro a quelli che lo mandano

27 Il timor del Signore accresce i giorni; Ma gli anni degli empi saranno scorciati.

28 L’aspettar de’ giusti è letizia; Ma la speranza degli empi perirà

29 La via del Signore è una fortezza all’uomo intiero; Ma ella è spavento agli operatori d’iniquità.

30 Il giusto non sarà giammai in eterno scrollato; Ma gli empi non abiteranno la terra

31 La bocca del giusto produce sapienza; Ma la lingua perversa sarà troncata.

32 Le labbra del giusto conoscono ciò che è gradevole; Ma la bocca dell’empio non è altro che perversità

1 Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus­džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus­skausmas motinai.

2 Nedorybės turtai nepadeda, bet teisumas išgelbsti nuo mirties.

3 Viešpats neleidžia badauti teisiajam, bet nedorėlių užgaidų Jis nepatenkina.

4 Tingi ranka daro beturtį, o stropiojo ranka praturtina.

5 Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą.

6 Teisusis laiminamas, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

7 Teisiųjų atminimas yra palaimintas, o nedorėlių vardas supus.

8 Išmintingas širdimi priims įstatymus, o tauškiantis kvailystes suklups.

9 Dorasis eina saugiais keliais, o kas iškraipo savo kelius, taps žinomas.

10 Kas mirkčioja akimis, sukelia nemalonumų, o tauškiantis kvailystes suklups.

11 Teisiojo burna yra gyvenimo šulinys, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

12 Neapykanta sukelia vaidus, o meilė padengia visas nuodėmes.

13 Išmintis randama supratingojo lūpose, o neišmanėlio nugarai skirta rykštė.

14 Išmintingi kaupia žinojimą, o kvailio burna arti pražūties.

15 Turtuolio turtas yra jo tvirtovė, beturčių skurdas­jų pražūtis.

16 Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas­į nuodėmę.

17 Kas priima pamokymus, eina gyvenimo keliu, o kas atmeta perspėjimus, klaidžioja.

18 Klastingos lūpos slepia neapykantą, kas platina šmeižtą, tas kvailys.

19 Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

20 Teisiojo liežuvis yra rinktinis sidabras, o nedorėlio širdis nieko neverta.

21 Teisiojo lūpos pamaitina daugelį, kvailiai miršta dėl išminties stokos.

22 Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša.

23 Kvailiui daryti pikta­malonumas, o protingas žmogus turi išmintį.

24 Nedorėlis gaus, ko jis bijosi, teisusis gaus, ko trokšta.

25 Praeina audra, ir nebelieka nedorėlio, bet teisiojo pamatas amžinas.

26 Kaip actas dantims ir dūmai akims, taip tinginys tiems, kurie jį siunčia.

27 Viešpaties baimė pailgina gyvenimą, nedorėlio amžius bus sutrumpintas.

28 Teisiojo viltis teikia džiaugsmą, o nedorėlio lūkestis pražus.

29 Viešpaties kelias­stiprybė doriesiems ir pražūtis piktadariams.

30 Teisieji nesvyruos per amžius, bet nedorėliai negyvens žemėje.

31 Teisiojo burna kalba išmintį, o ydingas liežuvis bus atkirstas.

32 Teisieji kalba, kas naudinga, nedorėlio burna­kas ydinga.