1 Il povero, che cammina nella sua integrità, Val meglio che il perverso di labbra, il quale è stolto

2 Come chi è frettoloso di piedi incappa; Così non vi è alcun bene, quando l’anima è senza conoscimento

3 La stoltizia dell’uomo perverte la via di esso; E pure il suo cuore dispetta contro al Signore

4 Le ricchezze aggiungono amici in gran numero; Ma il misero è separato dal suo intimo amico

5 Il falso testimonio non resterà impunito, E chi sbocca menzogne non iscamperà

6 Molti riveriscono il principe; Ma ognuno è amico del donatore.

7 Tutti i fratelli del povero l’odiano; Quanto più si dilungheranno i suoi amici da lui! Egli con parole li supplica, ma essi se ne vanno

8 Chi acquista senno ama l’anima sua; Chi osserva l’intendimento troverà del bene

9 Il falso testimonio non resterà impunito, E chi sbocca menzogne perirà

10 I diletti non si convengono allo stolto; Quanto meno conviensi al servo signoreggiar sopra i principi!

11 Il senno dell’uomo rallenta l’ira di esso; E la sua gloria è di passar sopra le offese

12 L’indegnazione del re è come il ruggito del leoncello; Ma il suo favore è come la rugiada sopra l’erba

13 Il figliuolo stolto è una grande sciagura a suo padre; E le risse della moglie sono un gocciolar continuo

14 Casa e sostanza sono l’eredità de’ padri; Ma dal Signore viene la moglie prudente

15 La pigrizia fa cadere in profondo sonno; E la persona negligente avrà fame

16 Chi osserva il comandamento guarda l’anima sua; Ma chi trascura le sue vie morrà

17 Chi dona al povero presta al Signore; Ed egli gli farà la sua retribuzione

18 Gastiga il tuo figliuolo, mentre vi è ancora della speranza; Ma non imprender già di ucciderlo

19 Chi è grandemente iracondo ne porterà la pena; Che se tu lo scampi, tu lo renderai vie più iracondo

20 Ascolta consiglio, e ricevi correzione, Acciocchè tu diventi savio alla fine

21 Vi sono molti pensieri nel cuor dell’uomo; Ma il consiglio del Signore è quello che sarà stabile

22 La benignità dell’uomo è il suo ornamento; E meglio vale il povero, che l’uomo bugiardo

23 Il timor del Signore è a vita; E chi lo teme passerà la notte sazio, e non sarà visitato da alcun male

24 Il pigro nasconde la mano nel seno, E non la ritrae fuori, non pure per recarsela alla bocca

25 Percuoti lo schernitore, e il semplice ne diventerà avveduto; E se tu correggi l’uomo intendente, egli intenderà la scienza

26 Il figliuolo che fa vergogna e vituperio, Ruina il padre, e scaccia la madre

27 Figliuol mio, ascoltando l’ammaestramento, Rimanti di deviare da’ detti di scienza

28 Il testimonio scellerato schernisce la dirittura; E la bocca degli empi trangugia l’iniquità

29 I giudicii sono apparecchiati agli schernitori, E le percosse al dosso degli stolti

1 Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu tas, kuris turi klastingą liežuvį ir yra kvailas.

2 Negerai sielai be pažinimo, ir kas skuba, tas nusideda.

3 Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.

4 Turtas pritraukia daug draugų, o nuo beturčio nusisuka ir jo artimas.

5 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.

6 Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų.

7 Beturčio broliai nekenčia jo, tuo labiau jį palieka jo draugai. Kaip jis beprašytų, jie šalinasi nuo jo.

8 Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis.

9 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.

10 Kvailiui netinka prabanga nei vergui valdyti kunigaikščius.

11 Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.

12 Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas, o jo palankumas­ kaip rasa augalams.

13 Kvailas sūnus­nelaimė tėvui, o vaidinga žmona­nesiliaująs lašėjimas.

14 Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmona­nuo Viešpaties.

15 Tinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį.

16 Kas laikosi įsakymų, palaiko savo sielą; kas paniekina Jo kelius, mirs.

17 Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.

18 Bausk sūnų, kol yra vilties, ir nepaliauk dėl jo šauksmo.

19 Kas greitas pykti, susilauks bausmės; jei tu jį išgelbėsi, turėsi tai daryti iš naujo.

20 Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis.

21 Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta.

22 Iš žmogaus norima gerumo. Beturtis yra vertesnis už melagį.

23 Viešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies.

24 Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet nebenori pakelti jos prie burnos.

25 Jei nubausi niekintoją, neišmanėlis taps atsargesnis; jei pabarsi išmintingą, jis supras pamokymą.

26 Kas blogai elgiasi su tėvu ir išvaro motiną, tas užsitrauks gėdą ir panieką.

27 Mano sūnau, neklausyk pamokymų, kurie atitraukia nuo pažinimo žodžių.

28 Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; nedorėlių burna ryja neteisybę.

29 Teismai laukia niekintojų ir rykštės paruoštos kvailių nugaroms.