1 Il cuor del re è nella mano del Signore come ruscelli di acque; Egli lo piega a tutto ciò che gli piace
2 Tutte le vie dell’uomo gli paiono diritte; Ma il Signore pesa i cuori
3 Far giustizia e giudicio È cosa più gradita dal Signore, che sacrificio
4 Gli occhi altieri, e il cuor gonfio, Che son la lampana degli empi, son peccato
5 I pensieri dell’uomo diligente producono di certo abbondanza; Ma l’uomo disavveduto cade senza fallo in necessità
6 Il far tesori con lingua di falsità è una cosa vana, Sospinta in qua ed in là; e si appartiene a quelli che cercan la morte
7 Il predar degli empi li trarrà in giù; Perciocchè hanno rifiutato di far ciò che è diritto
8 La via stravolta dell’uomo è anche strana; Ma l’opera di chi è puro è diritta
9 Meglio è abitare sopra un canto di un tetto, Che con una moglie rissosa in casa comune
10 L’anima dell’empio desidera il male; Il suo amico stesso non trova pietà appo lui
11 Quando lo schernitore è gastigato, il semplice ne diventa savio; E quando si ammonisce il savio, egli apprende scienza
12 Il giusto considera la casa dell’empio; Ella trabocca l’empio nel male
13 Chi tura l’orecchio, per non udire il grido del misero, Griderà anch’egli, e non sarà esaudito
14 Il presente dato di nascosto acqueta l’ira; E il dono porto nel seno acqueta il forte cruccio
15 Il far ciò che è diritto è letizia al giusto; Ma è uno spavento agli operatori d’iniquità
16 L’uomo che devia dal cammino del buon senno Riposerà in compagnia de’ morti
17 L’uomo che ama godere sarà bisognoso; Chi ama il vino e l’olio non arricchirà
18 L’empio sarà per riscatto del giusto; E il disleale sarà in iscambio degli uomini diritti
19 Meglio è abitare in terra deserta, Che con una moglie rissosa e stizzosa
20 Nell’abitacolo del savio vi è un tesoro di cose rare, e d’olii preziosi; Ma l’uomo stolto dissipa tutto ciò
21 Chi va dietro a giustizia e benignità Troverà vita, giustizia, e gloria
22 Il savio sale nella città de’ valenti, Ed abbatte la forza di essa
23 Chi guarda la sua bocca e la sua lingua Guarda l’anima sua d’afflizioni
24 Il nome del superbo presuntuoso è: schernitore; Egli fa ogni cosa con furor di superbia
25 Il desiderio del pigro l’uccide; Perciocchè le sue mani rifiutano di lavorare.
26 L’uomo dato a cupidigia appetisce tuttodì; Ma il giusto dona, e non risparmia
27 Il sacrificio degli empi è cosa abbominevole; Quanto più se l’offeriscono con scelleratezza!
28 Il testimonio mendace perirà; Ma l’uomo che ascolta parlerà in perpetuo
29 L’uomo empio si rende sfacciato; Ma l’uomo diritto addirizza le sue vie
30 Non vi è sapienza, nè prudenza, Nè consiglio, incontro al Signore.
31 Il cavallo è apparecchiato per lo giorno della battaglia; Ma il salvare appartiene al Signore
1 Karaliaus širdis Viešpaties rankoje kaip vandens srovės; Jis ją pasuka, kur nori.
2 Visi žmogaus keliai atrodo teisingi jo paties akyse, bet Viešpats pasveria širdį.
3 Tiesa ir teisingumas Viešpačiui mieliau negu auka.
4 Išdidus žvilgsnis ir pasipūtusi širdis, kurie išskiria nedorėlį, yra nuodėmė.
5 Stropiojo sumanymai veda į apstybę, o skubotiį nuostolį.
6 Melu įsigyti turtą yra tuščios svajonės tų, kurie ieško mirties.
7 Nedorėlių smurtas sunaikins juos pačius, nes jie nedaro to, kas teisinga.
8 Nusikaltėlio kelias yra vingiuotas, nekaltojo darbai teisūs.
9 Geriau yra gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.
10 Nedorėlio siela trokšta pikto, jis nesigaili artimo.
11 Kai nubaudžiamas niekintojas, neišmanėlis tampa išmintingas. Kai išmintingas pamokomas, jis įgyja supratimo.
12 Teisusis stebi nedorėlių namus ir mato, kaip nedorėlis parbloškiamas už savo nedorybes.
13 Kas neklauso vargšo šauksmo, pats šauks, bet nebus išgirstas.
14 Slapta dovana nuramina pyktį, o dovana į antįstiprią rūstybę.
15 Teisingumas džiugina teisiuosius, o piktadarius išgąsdina.
16 Nuklydę nuo tiesos kelio atsidurs mirusiųjų susirinkime.
17 Kas mėgsta linksmybes, bus vargšas, kas myli vyną ir aliejų, nepraturtės.
18 Nedorėlis bus išpirka už teisųjį, nusikaltėlisuž nekaltąjį.
19 Geriau yra vienam gyventi dykumoje negu su pikta moterimi, mėgstančia barnius.
20 Išmintingo žmogaus namuose yra brangių daiktų ir aliejaus, kvailys iššvaisto juos.
21 Kas seka teisumą ir gailestingumą, suranda gyvenimą, teisumą ir garbę.
22 Išmintingasis užima stipriųjų miestą ir sugriauna tvirtovę, kuria jie pasitikėjo.
23 Kas saugo burną ir liežuvį, saugo savo sielą nuo nemalonumų.
24 Išdidus ir pasipūtęs vadinamas niekintoju, jis elgiasi akiplėšiškai ir įžūliai.
25 Tinginio troškimas nužudo jį, nes jis nenori dirbti.
26 Jis godžiai geidžia visą dieną, o teisusis duoda negailėdamas.
27 Nedorėlio auka Viešpats bjaurisi, tuo labiau, jei ji aukojama klastinga širdimi.
28 Neteisingas liudytojas žus, o kas girdi, kalbės be perstojo.
29 Nedorėlis suraukia savo veidą, o dorojo kelias tiesus.
30 Prieš Viešpatį neatsilaikys nei išmintis, nei supratimas, nei patarimas.
31 Žirgas ruošiamas kovos dienai, bet pergalę teikia Viešpats.