1 La risposta dolce acqueta il cruccio; Ma la parola molesta fa montar l’ira

2 La scienza adorna la lingua de’ savi; Ma la bocca degli stolti sgorga follia

3 Gli occhi del Signore sono in ogni luogo; Riguardando i malvagi ed i buoni

4 La medicina della lingua è un albero di vita; Ma la sovversione che avviene per essa è simile ad un fracasso fatto dal vento

5 Lo stolto disdegna la correzion di suo padre; Ma chi osserva la riprensione diventerà avveduto

6 Nella casa del giusto vi sono di gran facoltà; Ma vi è dissipazione nell’entrate dell’empio

7 Le labbra de’ savi spandono scienza; Ma non fa già così il cuor degli stolti

8 Il sacrificio degli empi è cosa abbominevole al Signore; Ma l’orazione degli uomini diritti gli è cosa grata

9 La via dell’empio è cosa abbominevole al Signore; Ma egli ama chi procaccia giustizia

10 La correzione è spiacevole a chi lascia la diritta via; Chi odia la riprensione morrà

11 L’inferno e il luogo della perdizione son davanti al Signore; Quanto più i cuori de’ figliuoli degli uomini!

12 Lo schernitore non ama che altri lo riprenda, E non va a’ savi

13 Il cuore allegro abbellisce la faccia; Ma per lo cordoglio lo spirito è abbattuto

14 Il cuor dell’uomo intendente cerca la scienza; Ma la bocca degli stolti si pasce di follia

15 Tutti i giorni dell’afflitto son cattivi; Ma chi è allegro di cuore è come in un convito perpetuo

16 Meglio vale poco col timor del Signore, Che gran tesoro con turbamento.

17 Meglio vale un pasto d’erbe, ove sia amore, Che di bue ingrassato, ove sia odio

18 L’uomo iracondo muove contese; Ma chi è lento all’ira acqueta le risse

19 La via del pigro è come una siepe di spine; Ma la via degli uomini diritti è elevata

20 Il figliuol savio rallegra il padre; Ma l’uomo stolto sprezza sua madre

21 La follia è allegrezza all’uomo scemo di senno; Ma l’uomo intendente cammina dirittamente

22 I disegni son renduti vani dove non è consiglio; Ma sono stabili dove è moltitudine di consiglieri

23 L’uomo riceve allegrezza della risposta della sua bocca; E quant’è buona una parola detta al suo tempo!

24 La via della vita va in su all’uomo intendente, Per ritrarsi dall’inferno che è a basso

25 Il Signore spianta la casa de’ superbi; Ma stabilisce il confine della vedova

26 I pensieri malvagi son cosa abbominevole al Signore; Ma i detti che gli son piacevoli sono i puri

27 Chi è dato a cupidigia dissipa la sua casa; Ma chi odia i presenti viverà

28 Il cuor del giusto medita ciò che ha da rispondere; Ma la bocca degli empi sgorga cose malvage

29 Il Signore è lontano dagli empi; Ma egli esaudisce l’orazione de’ giusti

30 La luce degli occhi rallegra il cuore; La buona novella ingrassa le ossa

31 L’orecchio che ascolta la riprensione della vita Dimorerà per mezzo i savi

32 Chi schifa la correzione disdegna l’anima sua; Ma chi ascolta la riprensione acquista senno

33 Il timor del Signore è ammaestramento di sapienza; E l’umiltà va davanti alla gloria

1 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.

2 Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.

3 Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.

4 Maloni kalba­gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.

5 Kvailys paniekina savo tėvo pamokymus, o kas klauso perspėjimų, yra supratingas.

6 Turtų netrūksta teisiojo namuose, o nedorėlio pelnas­tik rūpesčiai.

7 Išmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro.

8 Nedorėlio auka­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.

9 Nedorėlio kelias­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet Jis myli tuos, kurie siekia teisumo.

10 Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta.

11 Pragaras ir prapultis Viešpaties akivaizdoje, tuo labiau žmonių širdys.

12 Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius.

13 Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.

14 Protingas ieško pažinimo, neišmanėlis maitinasi kvailystėmis.

15 Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.

16 Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.

17 Geriau daržovių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas veršis ten, kur neapykanta.

18 Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.

19 Tinginio kelias pilnas erškėčių, o teisiojo kelias­platus.

20 Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną.

21 Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu.

22 Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.

23 Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!

24 Išmintingo žmogaus gyvenimo kelias kyla į viršų, ir jis išvengia pragaro.

25 Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę.

26 Nedorėlio mintys­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet nekaltųjų žodžius Jis mėgsta.

27 Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas.

28 Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti, o nedorėlio burna beria piktus žodžius.

29 Viešpats toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldas Jis išklauso.

30 Akių šviesa pradžiugina širdį; gera žinia­sveikata kaulams.

31 Kas klausosi gyvenimo pabarimų, liks tarp išmintingųjų.

32 Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo.

33 Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.