1 Le bilance false sono cosa abbominevole al Signore; Ma il peso giusto gli è cosa grata

2 Venuta la superbia, viene l’ignominia; Ma la sapienza è con gli umili

3 L’integrità degli uomini diritti li conduce; Ma la perversità de’ disleali di distrugge

4 Le ricchezze non gioveranno al giorno dell’indegnazione; Ma la giustizia riscoterà da morte

5 La giustizia dell’uomo intiero addirizza la via di esso; Ma l’empio caderà per la sua empietà.

6 La giustizia degli uomini diritti li riscoterà; Ma i disleali saranno presi per la lor propria malizia

7 Quando l’uomo empio muore, la sua aspettazione perisce; E la speranza ch’egli aveva concepita delle sue forze è perduta

8 Il giusto è tratto fuor di distretta; Ma l’empio viene in luogo suo

9 L’ipocrito corrompe il suo prossimo con la sua bocca; Ma i giusti ne son liberati per conoscimento

10 La città festeggia del bene de’ giusti; Ma vi è giubilo quando gli empi periscono.

11 La città è innalzata per la benedizione degli uomini diritti; Ma è sovvertita per la bocca degli empi

12 Chi sprezza il suo prossimo è privo di senno; Ma l’uomo prudente tace.

13 Colui che va sparlando palesa il segreto; Ma chi è leale di spirito cela la cosa

14 Il popolo cade in ruina dove non son consigli; Ma vi è salute in moltitudine di consiglieri

15 L’uomo certamente sofferirà del male, se fa sicurtà per lo strano; Ma chi odia i mallevadori è sicuro

16 La donna graziosa otterrà gloria, Come i possenti ottengono ricchezze

17 L’uomo benigno fa bene a sè stesso; Ma il crudele conturba la sua propria carne

18 L’empio fa un’opera fallace; Ma vi è un premio sicuro per colui che semina giustizia

19 Così è la giustizia a vita, Come chi procaccia il male lo procaccia alla sua morte

20 I perversi di cuore sono un abbominio al Signore; Ma quelli che sono intieri di via son ciò che gli è grato

21 Il malvagio d’ora in ora non resterà impunito; Ma la progenie de’ giusti scamperà

22 Una donna bella, ma scema di senno, È un monile d’oro nel grifo d’un porco

23 Il desiderio de’ giusti non è altro che bene; Ma la speranza degli empi è indegnazione

24 Vi è tale che spande, e pur vie più diventa ricco; E tale che risparmia oltre al diritto, e pur ne diventa sempre più povero

25 La persona liberale sarà ingrassata; E chi annaffia sarà anch’esso annaffiato

26 Il popolo maledirà chi serra il grano; Ma benedizione sarà sopra il capo di chi lo vende

27 Chi cerca il bene procaccia benevolenza; Ma il male avverrà a chi lo cerca

28 Chi si confida nelle sue ricchezze caderà; Ma i giusti germoglieranno a guisa di frondi

29 Chi dissipa la sua casa possederà del vento; E lo stolto sarà servo a chi è savio di cuore

30 Il frutto del giusto è un albero di vita; E il savio prende le anime

31 Ecco, il giusto riceve la sua retribuzione in terra; Quanto più la riceverà l’empio e il peccatore?

1 Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka.

2 Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas­ ten išmintis.

3 Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins.

4 Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties.

5 Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių.

6 Dorųjų teisumas išlaisvins juos, o nusikaltėlius sugaus jų pačių užgaidos.

7 Kai nedoras žmogus miršta, jo lūkesčiai pranyksta, ir bedievio viltis pražus.

8 Teisusis išlaisvinamas iš vargų, o nedorėlis atsiduria vietoje jo.

9 Veidmainis savo burna pražudo artimą, bet sumanumu teisusis išlaisvinamas.

10 Teisiųjų pasisekimu miestas džiaugiasi, o nedorėliams žuvus linksmai šūkaujama.

11 Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina.

12 Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli.

13 Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta.

14 Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą.

15 Kas laiduoja už svetimąjį, nukentės; kas vengia laiduoti, saugus.

16 Maloni moteris įsigyja garbės, stiprieji krauna turtus.

17 Gailestingas žmogus daro gera savo sielai, žiaurus žmogus kenkia savo kūnui.

18 Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą.

19 Teisumas veda į gyvenimą, o kas siekia pikto, siekia to savo pražūčiai.

20 Viešpats nekenčia veidmainių, bet dorieji Jam patinka.

21 Nors ir susijungtų, nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti.

22 Kaip aukso žiedas kiaulės snukyje yra graži moteris, neturinti supratimo.

23 Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė.

24 Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta.

25 Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas.

26 Kas neparduoda javų, tą keikia tauta; kas parduoda juos, laiminamas.

27 Kas stropiai ieško gera, sulauks palankumo; kas siekia pikto, pats to susilauks.

28 Kas pasitiki savo turtais, kris, o teisusis žaliuos kaip lapas.

29 Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam.

30 Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas.

31 Jei teisusis gaus atlyginimą žemėje, tai tuo labiau nedorėlis ir nusidėjėlis.