1 QUESTE ancora son sentenze di Salomone, le quali gli uomini di Ezechia, re di Giuda, raccolsero
2 La gloria di Dio è di celar la cosa; Ma la gloria dei re è d’investigare la cosa.
3 L’altezza del cielo, e la profondità della terra, E il cuor dei re, non si possono investigare
4 Togli le schiume dell’argento, E ne riuscirà un vaso all’orafo.
5 Rimuovi l’empio d’innanzi al re, E il trono di esso sarà stabilito con giustizia
6 Non fare il vanaglorioso in presenza del re, E non istar nel luogo de’ grandi;
7 Perciocchè val maglio che ti si dica: Sali qua; Che se tu fossi abbassato davanti al principe, Che gli occhi tuoi hanno veduto
8 Non uscir subitamente alla contesa; Che talora alla fin d’essa tu non faccia qualche cosa, Quando il tuo prossimo ti avrà fatta vergogna.
9 Dibatti la tua lite col tuo prossimo; Ma non palesare il segreto di un altro;
10 Che talora chi ti ode non ti vituperi, E che la tua infamia non possa essere riparata
11 La parola detta in modi convenevoli È simile a pomi d’oro tra figure d’argento.
12 Il savio riprenditore ad un orecchio ubbidiente È un monile d’oro, ed un ornamento d’oro finissimo
13 Il messo fedele è, a quelli che lo mandano, Come il fresco della neve in giorno di ricolta; E ristora l’anima de’ suoi padroni
14 L’uomo che si gloria falsamente di liberalità È simile alle nuvole, ed al vento senza pioggia
15 Il principe si piega con sofferenza, E la lingua dolce rompe le ossa
16 Se tu trovi del miele, mangiane quanto ti basta; Che talora, se tu te ne satolli, tu nol vomiti fuori
17 Metti di rado il piè in casa del tuo prossimo; Che talora egli non si sazii di te, e ti odii
18 Un uomo che dice falsa testimonianza contro al suo prossimo È come un martello, una spada, ed una saetta acuta
19 La confidanza che si pone nel disleale è, in giorno di afflizione, Un dente rotto, ed un piè dislogato
20 Chi canta canzoni presso di un cuor dolente È come chi si toglie la vesta d’addosso in giorno di freddo, E come l’aceto sopra il nitro
21 Se colui che ti odia ha fame, dagli da mangiar del pane; E se ha sete, dagli da bere dell’acqua;
22 Perciocchè così tu gli metterai delle brace in su la testa; E il Signore te ne farà la retribuzione
23 Il vento settentrionale dissipa la pioggia; E il viso sdegnoso la lingua che sparla di nascosto
24 Meglio vale abitare sopra il canto di un tetto, Che con una moglie rissosa in casa comune
25 Una buona novella di lontan paese È come acqua fresca alla persona stanca ed assetata
26 Il giusto che vacilla davanti all’empio, È una fonte calpestata, ed una vena d’acque guasta
27 Il mangiar troppo miele non è bene, E l’investigar colui che è la gloria degli uomini è cosa gloriosa
28 L’uomo, il cui animo non ha ritegno alcuno, È una città sfasciata, senza mura
1 Tai taip pat Saliamono patarlės, kurias surinko Judo karaliaus Ezekijo vyrai.
2 Dievo šlovėnuslėpti dalyką, karaliaus garbėištirti dalyką.
3 Kaip dangaus aukštybės ir žemės gilybės, taip neištiriama karaliaus širdis.
4 Pašalink priemaišas iš sidabro, ir sidabrakalys padarys iš jo indą.
5 Pašalink nedorėlį iš karaliaus akivaizdos, ir jo sostas įsitvirtins teisingume.
6 Nesiaukštink karaliaus akivaizdoje, nestok didžiūnų vieton.
7 Geriau būti pakviestam į garbingesnę vietą, negu būti pažemintam akivaizdoje kunigaikščio, kurį matei savo akimis.
8 Neik skubotai į teismą, nes nežinosi, ką daryti, kai tavo artimas sugėdins tave.
9 Išspręskite savo ginčą su artimu tarpusavyje ir neatskleiskite paslapčių svetimiesiems,
10 kad kas išgirdęs nesugėdintų tavęs ir tavo garbė nenukentėtų.
11 Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle.
12 Išmintingas įspėjimas paklusniai ausiai yra kaip aukso žiedas ar auksinis papuošalas.
13 Ištikimas pasiuntinys yra kaip sniego šaltumas pjūties metu, jis atgaivina šeimininko širdį.
14 Kas giriasi tuo, ko nepadarė, yra kaip debesys ir vėjai be lietaus.
15 Kantrumu galima įtikinti kunigaikštį; švelnus liežuvis sulaužo kaulus.
16 Radęs medaus, valgyk, kiek nori, tik nepersivalgyk, kad nereikėtų išvemti.
17 Nesilankyk per dažnai pas savo artimą, kad nenusibostum ir jis nepradėtų tavęs nekęsti.
18 Žmogus, kuris neteisingai liudija prieš savo artimą, yra kaip ietis, kardas ar aštri strėlė.
19 Kaip sugedęs dantis ar išnirusi koja, taip pasitikėjimas neištikimu žmogumi nelaimės dieną.
20 Kas dainuoja liūdinčiam, prilygsta tam, kuris atima apsiaustą šaltą dieną arba užpila actą ant žaizdos.
21 Jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jei trokštapagirdyk.
22 Taip darydamas, krausi žarijas ant jo galvos, ir Viešpats atlygins tau.
23 Šiaurys vėjas atneša lietų, apkalbos sukelia pyktį.
24 Geriau gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.
25 Kaip šaltas vanduo ištroškusiam, taip gera žinia iš tolimo krašto.
26 Kaip sudrumstas šaltinis arba užterštas šulinys yra teisusis, krentąs prieš nedorėlį.
27 Negerai persivalgyti medaus, taip pat siekti sau šlovės nėra šlovė.
28 Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio sienos sugriautos.