1 LA somma Sapienza ha edificata la sua casa, Ella ha tagliate le sue colonne in numero di sette;

2 Ella ha ammazzati i suoi animali, ha temperato il suo vino. Ed anche ha apparecchiata la sua mensa.

3 Ella ha mandate le sue serventi a gridare D’in su i poggiuoli degli alti luoghi della città:

4 Chi è scempio? riducasi qua. E a dire a quelli che sono scemi di senno:

5 Venite, mangiate del mio pane, E bevete del vino che io ho temperato.

6 Lasciate le scempietà, e voi viverete; E camminate per la via della prudenza.

7 Chi corregge lo schernitore ne riceve vituperio; E chi riprende l’empio ne riceve macchia.

8 Non riprender lo schernitore, Che talora egli non ti odii; Riprendi il savio, ed egli ti amerà.

9 Insegna al savio, ed egli diventerà più savio; Ammaestra il giusto, ed egli crescerà in dottrina.

10 Il principio della sapienza è il timor del Signore; E la scienza de’ santi è la prudenza.

11 Perciocchè per me ti saranno moltiplicati i giorni, E ti saranno aggiunti anni di vita.

12 Se sei savio, sarai savio per te; Se altresì sei schernitore, tu solo ne porterai la pena

13 La donna stolta, strepitosa, Scempia, e che non ha alcuno intendimento,

14 Siede anch’essa all’entrata della sua casa, In seggio, ne’ luoghi elevati della città.

15 Per gridare a coloro che passano per la via, Che vanno a dirittura a lor cammino:

16 Chi è scempio? riducasi qua. E se vi è alcuno scemo di senno, gli dice:

17 Le acque rubate son dolci, E il pane preso di nascosto è dilettevole.

18 Ed egli non sa che là sono i morti; E che quelli ch’ella ha convitati son nel fondo dell’inferno

1 Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.

2 Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,

3 pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:

4 "Neišmanėliai, ateikite!" Kam trūksta supratimo, ji sako:

5 "Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.

6 Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu".

7 Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.

8 Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.

9 Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.

10 Viešpaties baimė­išminties pradžia, o Šventojo pažinimas­supratimas.

11 Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.

12 Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.

13 Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.

14 Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,

15 ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:

16 "Neišmanėliai, ateikite!" Kam trūksta supratimo, ji sako:

17 "Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė".

18 Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.