1 Il vino è schernitore, e la cervogia è tumultuante; E chiunque ne è vago non è savio

2 Il terrore del re è come il ruggito del leoncello; Chi lo provoca ad indegnazione pecca contro a sè stesso

3 Egli è gloria all’uomo di rimanersi di contesa; Ma chiunque è stolto si fa schernire

4 Il pigro non ara per cagion del freddo; E poi nella ricolta va accattando, e non trova nulla

5 Il consiglio nel cuor dell’uomo è un’acqua profonda; E l’uomo intendente l’attignerà

6 Il più degli uomini predicano ciascuno la sua benignità; Ma chi troverà un uomo verace?

7 I figliuoli del giusto, che cammina nella sua integrità, Saranno beati dopo di lui

8 Il re, sedendo sopra il trono del giudicio, Dissipa ogni male con gli occhi suoi

9 Chi può dire: Io ho purgato il mio cuore, Io son netto del mio peccato?

10 Doppio peso, e doppio staio, Sono amendue cosa abbominevole al Signore

11 Fin da fanciullo l’uomo è riconosciuto da’ suoi atti, Se egli sarà puro, e se le sue opere saranno diritte

12 Il Signore ha fatte amendue queste cose: E l’orecchio che ode, e l’occhio che vede

13 Non amare il sonno, che tu non impoverisca; Tieni gli occhi aperti, e sarai saziato di pane

14 Chi compera dice: Egli è cattivo, egli è cattivo; Ma quando se n’è andato, allora si vanta

15 Vi è dell’oro, e delle perle assai; Ma le labbra di scienza sono un vaso prezioso

16 Prendi pure il vestimento di chi ha fatta sicurtà per lo strano; Prendi pegno da lui per gli stranieri

17 Il pane acquistato con frode è soave all’uomo; Ma poi la sua bocca si trova piena di ghiaia

18 I disegni son renduti stabili con consiglio; Fa’ dunque la guerra con prudenti deliberazioni

19 Chi va sparlando palesa il segreto: Non rimescolarti adunque con chi è allettante di labbra

20 La lampana di chi maledice suo padre, o sua madre, Sarà spenta nelle più oscure tenebre

21 L’eredità acquistata di subito da principio Non sarà benedetta alla fine

22 Non dire: Io renderò il male; Aspetta il Signore, ed egli ti salverà

23 Doppio peso è cosa abbominevole al Signore; E le bilance fallaci non sono buone

24 I passi dell’uomo sono dal Signore; E come intenderà l’uomo la sua via?

25 Dire inconsideratamente: Questa è cosa sacra; E riflettere dopo aver fatti i voti, è un laccio all’uomo

26 Il re savio dissipa gli empi, E rimena la ruota sopra loro

27 L’anima dell’uomo è una lampana del Signore, Che investiga tutti i segreti nascondimenti del ventre

28 Benignità e verità guardano il re; Ed egli ferma il suo trono per benignità

29 La forza de’ giovani è la lor gloria; E l’onor de’ vecchi è la canutezza

30 I lividori delle battiture, e le percosse che penetrano addentro nel ventre Sono una lisciatura nel malvagio

1 Vynas­pasityčiotojas, o stiprus gėrimas­pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.

2 Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę.

3 Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.

4 Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės.

5 Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia.

6 Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų?

7 Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti.

8 Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.

9 Kas gali sakyti: "Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės"?

10 Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.

11 Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.

12 Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį.

13 Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto.

14 Pirkėjas sako: "Niekam tikę, niekam tikę!", o nuėjęs savo keliu giriasi.

15 Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė.

16 Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

17 Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro.

18 Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.

19 Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.

20 Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.

21 Paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas.

22 Nesakyk: "Atlyginsiu už pikta". Lauk Viešpaties, ir Jis padės tau.

23 Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai.

24 Viešpats veda žmogų, kaip tad gali žmogus suprasti savo kelią?

25 Spąstai žmogui­padaryti įžadą, o po to galvoti.

26 Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia.

27 Žmogaus dvasia yra Viešpaties žiburys, tiriantis širdies gelmes.

28 Gailestingumas ir tiesa apsaugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumu.

29 Jaunuolių garbė­jėga, o senuosius puošia žili plaukai.

30 Kirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį.