1 Colui che si separa cerca le sue cupidità, E schernisce ogni legge e ragione

2 Lo stolto non si diletta nella prudenza, Ma in ciò che il cuor suo si manifesti

3 Quando viene un empio, viene anche lo sprezzo, E il vituperio con ignominia

4 Le parole della bocca dell’uomo eccellente sono acque profonde; La fonte di sapienza è un torrente che sgorga

5 Egli non è bene d’aver riguardo alla qualità dell’empio, Per far torto al giusto nel giudicio

6 Le labbra dello stolto entrano in contesa, E la sua bocca chiama le percosse.

7 La bocca dello stolto è la sua ruina, E le sue labbra sono il laccio dell’anima sua

8 Le parole di chi va bisbigliando paiono lusinghevoli; Ma scendono fin nell’interiora del ventre

9 Chi si porta rimessamente nel suo lavoro, È fratello dell’uomo dissipatore

10 Il Nome del Signore è una forte torre; Il giusto vi ricorrerà, e sarà in salvo in luogo elevato

11 I beni del ricco son la sua città di fortezza, E come un alto muro alla sua immaginazione

12 Il cuor dell’uomo s’innalza avanti la ruina; Ma l’umiltà va davanti alla gloria

13 Chi fa risposta prima che abbia udito, Ciò gli è pazzia e vituperio

14 Lo spirito dell’uomo sostiene l’infermità di esso; Ma chi solleverà lo spirito afflitto?

15 Il cuor dell’uomo intendente acquista scienza; E l’orecchio de’ savi cerca conoscimento

16 Il presente dell’uomo gli fa far largo, E lo conduce davanti a’ grandi

17 Chi è il primo a piatir la sua causa ha ragione; Ma il suo compagno vien poi, ed esamina quello ch’egli ha detto

18 La sorte fa cessar le liti, E fa gli spartimenti fra i potenti

19 Il fratello offeso è più inespugnabile che una forte città; E le contese tra fratelli son come le sbarre di un palazzo

20 Il ventre dell’uomo sarà saziato del frutto della sua bocca; Egli sarà saziato della rendita delle sue labbra

21 Morte e vita sono in poter della lingua; E chi l’ama mangerà del frutto di essa

22 Chi ha trovata moglie ha trovata una buona cosa, Ed ha ottenuto favor del Signore

23 Il povero parla supplichevolmente; Ma il ricco risponde duramente

24 Un uomo che ha degli amici deve portarsi da amico; E vi è tale amico, che è più congiunto che un fratello

1 Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.

2 Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.

3 Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.

4 Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis­tekanti srovė.

5 Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.

6 Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.

7 Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos­pinklės jo sielai.

8 Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

9 Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis.

10 Viešpaties vardas­tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.

11 Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam.

12 Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

13 Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis.

14 Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?

15 Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško.

16 Dovanos plačiai atidaro žmogui duris pas didžiūnus.

17 Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį.

18 Metant burtus pašalinami nesutarimai ir padaromas sprendimas tarp galingųjų.

19 Įžeistas brolis yra kaip įtvirtintas miestas; ginčai atskiria lyg pilių užkaiščiai.

20 Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais, pasisotins savo lūpų derliumi.

21 Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

22 Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą.

23 Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai.

24 Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų, artimesnių už brolį.