1 Non portare invidia agli uomini malvagi, E non desiderare di esser con loro.

2 Perciocchè il cuor loro macchina rapina, E le lor labbra parlano d’iniquità

3 La casa sarà edificata per sapienza, E sarà stabilita per prudenza.

4 E per conoscimento le camere saranno ripiene Di beni preziosi e dilettevoli, d’ogni maniera.

5 L’uomo savio è forte; E l’uomo intendente è possente di forza.

6 Perciocchè con prudenti consigli tu farai la guerra; E la salute è posta in moltitudine di consiglieri

7 Le sapienze son troppo alte per lo stolto; Egli non aprirà la bocca nella porta.

8 Chi divisa far male Sarà chiamato uomo malizioso.

9 Il pensiero di stoltizia è peccato; E lo schernitore è l’abbominio degli uomini

10 Se tu ti rallenti nel giorno della distretta, Le tue forze saranno corte

11 Se tu ti rattieni dal riscuoter quelli che son tratti alla morte, E quelli che stanno in forse di essere uccisi,

12 Dicendo: Ecco noi non ne sappiamo nulla; Colui che pesa i cuori non vi porrà egli mente? E il guardiano dell’anima tua non lo conoscerà egli, E non renderà egli a ciascuno secondo le sue opere?

13 Figliuol mio, mangia pure del miele; Perciocchè egli è buono; E del favo del miele, che è dolce al tuo palato;

14 Tal sarà la conoscenza della sapienza all’anima tua, Quando tu l’avrai trovata; e vi sarà premio, E la tua speranza non sarà troncata

15 O empio, non insidiar l’abitacolo del giusto, Non guastare il suo ricetto.

16 Perciocchè il giusto cade sette volte, e si rileva; Ma gli empi ruinano nel male

17 Non rallegrarti, quando il tuo nemico sarà caduto; E quando egli sarà ruinato, il cuor tuo non ne gioisca;

18 Che talora il Signore nol vegga, e che ciò non gli dispiaccia, E ch’egli non istorni l’ira sua d’addosso a lui

19 Non adirarti per li maligni; Non portare invidia agli empi.

20 Perciocchè non vi sarà premio alcuno per lo malvagio; La lampana degli empi sarà spenta

21 Figliuol mio, temi il Signore e il re; Non rimescolarti co’ rapportatori.

22 Perciocchè in un momento sorgerà la loro calamità; E chi conosce la ruina procedente d’amendue loro?

23 Queste cose ancora son per li Savi. Ei non è bene di aver riguardo alla qualità delle persone in giudicio.

24 I popoli malediranno, e le nazioni esecreranno Colui che dice all’empio: Tu sei giusto.

25 Ma quelli che lo gastigano saranno grati; E benedizione di bene verrà sopra loro.

26 Chi risponde parole diritte Bacia le labbra

27 Ordina le tue faccende fuori, E mettile in assetto ne’ tuoi campi; E poi edificherai la tua casa

28 Non essere testimonio contro al tuo prossimo senza cagione; E vorresti tu subornare alcuno con le tue labbra?

29 Non dire: Come egli ha fatto a me, così farò a lui; Io renderò a costui secondo l’opera sua

30 Io passai già presso al campo del pigro, E presso alla vigna dell’uomo scemo di senno;

31 Ed ecco, amendue erano tutti montati in ortiche, I cardi ne aveano coperto il disopra, E la lor chiusura di pietre era ruinata.

32 Ed io, riguardando ciò, vi posi mente; Vedutolo, ne presi ammaestramento.

33 Dormendo un poco, sonnecchiando un poco, Piegando un poco le mani per riposare;

34 La tua povertà verrà come un viandante, E la tua inopia come uno scudiere

1 Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais,

2 nes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę.

3 Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu.

4 Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.

5 Išmintingas žmogus yra stiprus, ir pažinimas padidina jėgas.

6 Kariaudamas klausyk išmintingų patarimų; daug patarėjų suteikia saugumą.

7 Kvailiui išmintis nepasiekiama, pasitarimuose jis neatveria burnos.

8 Kas planuoja daryti pikta, bus vadinamas nedoru žmogumi.

9 Planuoti kvailystes yra nuodėmė; žmonės bjaurisi niekintoju.

10 Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas.

11 Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti.

12 Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus.

13 Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui.

14 Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.

15 Netykok, nedorėli, prie teisiojo namų ir nedrumsk jam ramybės.

16 Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.

17 Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa,

18 kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.

19 Nesijaudink dėl piktadarių ir nepavydėk nedorėliams.

20 Piktadarys neturi ateities, o nedorėlio žiburys užges.

21 Mano sūnau, bijok Viešpaties ir karaliaus, nesusidėk su maištininkais.

22 Jų pražūtis ateis netikėtai, ir kas žino, ko jie susilauks nuo tų dviejų.

23 Tai taip pat išmintingiems. Būti šališkam teisme yra negerai.

24 Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis.

25 Tie, kurie jį sudraus, bus mėgstami, ir palaiminimai užgrius juos.

26 Tinkamas atsakymas yra kaip pabučiavimas.

27 Atlik darbus laukuose, paruošk tinkamai dirvą ir tada statyk savo namus.

28 Neliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk.

29 Nesakyk: "Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; aš atlyginsiu jam".

30 Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną.

31 Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus.

32 Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau:

33 "Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas,

34 ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas".