1 "Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.

2 Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.

3 Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?

4 Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus?

5 Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas,

6 kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių,

7 nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.

8 Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti.

9 Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi.

10 Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei.

11 Tu apvilkai mane kūnu ir oda, kaulais ir gyslomis sutvirtinai mane.

12 Gyvybę ir palankumą man suteikei, Tavo aplankymas saugojo mano dvasią.

13 Visa tai paslėpei savo širdyje; žinau, kad tai yra su Tavimi.

14 Jeigu nusidedu, Tu pastebi tai ir mano kalčių neatleidi.

15 Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą,

16 nes jis didėja. Kaip liūtas mane medžioji ir pasirodai baisingas prieš mane.

17 Tu pastatai naujus liudytojus prieš mane ir daugini savo pasipiktinimą; permainos ir karai kyla prieš mane.

18 Kodėl leidai man gimti? O kad būčiau miręs ir niekas nebūtų manęs matęs.

19 Aš būčiau tarsi nebuvęs ir iš įsčių būčiau nuneštas į kapą.

20 Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau,

21 prieš išeidamas ten, iš kur negrįžta, į tamsos šalį ir mirties šešėlį.

22 Į gūdžios tamsos šalį, kur mirties šešėlis, kur nėra skirtumo tarp šviesos ir tamsos’ ".

1 "My soul is weary of my life.

I will give free course to my complaint.

I will speak in the bitterness of my soul.

2 I will tell God, ‘Do not condemn me.

Show me why you contend with me.

3 Is it good to you that you should oppress,

that you should despise the work of your hands,

and smile on the counsel of the wicked?

4 Do you have eyes of flesh?

Or do you see as man sees?

5 Are your days as the days of mortals,

or your years as man’s years,

6 that you inquire after my iniquity,

and search after my sin?

7 Although you know that I am not wicked,

there is no one who can deliver out of your hand.

8 "‘Your hands have framed me and fashioned me altogether,

yet you destroy me.

9 Remember, I beg you, that you have fashioned me as clay.

Will you bring me into dust again?

10 Haven’t you poured me out like milk,

and curdled me like cheese?

11 You have clothed me with skin and flesh,

and knit me together with bones and sinews.

12 You have granted me life and loving kindness.

Your visitation has preserved my spirit.

13 Yet you hid these things in your heart.

I know that this is with you:

14 if I sin, then you mark me.

You will not acquit me from my iniquity.

15 If I am wicked, woe to me.

If I am righteous, I still will not lift up my head,

being filled with disgrace,

and conscious of my affliction.

16 If my head is held high, you hunt me like a lion.

Again you show yourself powerful to me.

17 You renew your witnesses against me,

and increase your indignation on me.

Changes and warfare are with me.

18 "‘Why, then, have you brought me out of the womb?

I wish I had given up the spirit, and no eye had seen me.

19 I should have been as though I had not been.

I should have been carried from the womb to the grave.

20 Aren’t my days few?

Stop!

Leave me alone, that I may find a little comfort,

21 before I go where I will not return from,

to the land of darkness and of the shadow of death;

22 the land dark as midnight,

of the shadow of death,

without any order,

where the light is as midnight.’"