1 "Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.
2 Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?
3 Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?
4 Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.
5 Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?
6 Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.
7 Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,
8 tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.
9 Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,
10 tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.
11 Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;
12 tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.
13 Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,
14 tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?
15 Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?
16 Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?
17 Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?
18 Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.
19 Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?
20 Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?
21 Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,
22 tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.
23 Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.
24 Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?
25 Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?
26 Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,
27 mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?
28 Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.
29 Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?
30 Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.
31 Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’
32 Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.
33 Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;
34 nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.
35 O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.
36 Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.
37 Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.
38 Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,
39 jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,
40 tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietojepiktžolės". Taip Jobas baigė savo kalbą.
1 "I made a covenant with my eyes;
how then should I look lustfully at a young woman?
2 For what is the portion from God above,
and the heritage from the Almighty on high?
3 Is it not calamity to the unrighteous,
and disaster to the workers of iniquity?
4 Doesn’t he see my ways,
and count all my steps?
5 "If I have walked with falsehood,
and my foot has hurried to deceit
6 (let me be weighed in an even balance,
that God may know my integrity);
7 if my step has turned out of the way,
if my heart walked after my eyes,
if any defilement has stuck to my hands,
8 then let me sow, and let another eat.
Yes, let the produce of my field be rooted out.
9 "If my heart has been enticed to a woman,
and I have laid wait at my neighbor’s door,
10 then let my wife grind for another,
and let others sleep with her.
11 For that would be a heinous crime.
Yes, it would be an iniquity to be punished by the judges,
12 for it is a fire that consumes to destruction,
and would root out all my increase.
13 "If I have despised the cause of my male servant
or of my female servant,
when they contended with me,
14 what then will I do when God rises up?
When he visits, what will I answer him?
15 Didn’t he who made me in the womb make him?
Didn’t one fashion us in the womb?
16 "If I have withheld the poor from their desire,
or have caused the eyes of the widow to fail,
17 or have eaten my morsel alone,
and the fatherless has not eaten of it
18 (no, from my youth he grew up with me as with a father,
I have guided her from my mother’s womb);
19 if I have seen any perish for want of clothing,
or that the needy had no covering;
20 if his heart hasn’t blessed me,
if he hasn’t been warmed with my sheep’s fleece;
21 if I have lifted up my hand against the fatherless,
because I saw my help in the gate;
22 then let my shoulder fall from the shoulder blade,
and my arm be broken from the bone.
23 For calamity from God is a terror to me.
Because of his majesty, I can do nothing.
24 "If I have made gold my hope,
and have said to the fine gold, ‘You are my confidence;’
25 If I have rejoiced because my wealth was great,
and because my hand had gotten much;
26 if I have seen the sun when it shined,
or the moon moving in splendor,
27 and my heart has been secretly enticed,
and my hand threw a kiss from my mouth;
28 this also would be an iniquity to be punished by the judges,
for I should have denied the God who is above.
29 "If I have rejoiced at the destruction of him who hated me,
or lifted up myself when evil found him
30 (I have certainly not allowed my mouth to sin
by asking his life with a curse);
31 if the men of my tent have not said,
‘Who can find one who has not been filled with his meat?’
32 (the foreigner has not camped in the street,
but I have opened my doors to the traveler);
33 if like Adam I have covered my transgressions,
by hiding my iniquity in my heart,
34 because I feared the great multitude,
and the contempt of families terrified me,
so that I kept silence, and didn’t go out of the door—
35 oh that I had one to hear me!
Behold, here is my signature! Let the Almighty answer me!
Let the accuser write my indictment!
36 Surely I would carry it on my shoulder,
and I would bind it to me as a crown.
37 I would declare to him the number of my steps.
I would go near to him like a prince.
38 If my land cries out against me,
and its furrows weep together;
39 if I have eaten its fruits without money,
or have caused its owners to lose their life,
40 let briers grow instead of wheat,
and stinkweed instead of barley."
The words of Job are ended.