1 Jobas atsakydamas tarė:

2 "Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?

3 Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.

4 Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?

5 Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.

6 Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.

7 Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.

8 Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.

9 Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.

10 Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.

11 Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.

12 Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’

13 Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.

14 Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?

15 Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.

16 Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.

17 Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;

18 Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.

19 Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?

20 Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.

21 Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.

22 Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.

23 Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.

24 Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?

25 Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.

26 Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.

27 Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,

28 tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.

29 Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?

30 Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,

31 Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.

32 Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.

33 Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.

34 O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.

35 Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra".

1 Then Job answered,

2 "Truly I know that it is so,

but how can man be just with God?

3 If he is pleased to contend with him,

he can’t answer him one time in a thousand.

4 God is wise in heart, and mighty in strength.

Who has hardened himself against him and prospered?

5 He removes the mountains, and they don’t know it,

when he overturns them in his anger.

6 He shakes the earth out of its place.

Its pillars tremble.

7 He commands the sun and it doesn’t rise,

and seals up the stars.

8 He alone stretches out the heavens,

and treads on the waves of the sea.

9 He makes the Bear, Orion, and the Pleiades,

and the rooms of the south.

10 He does great things past finding out;

yes, marvelous things without number.

11 Behold, he goes by me, and I don’t see him.

He passes on also, but I don’t perceive him.

12 Behold, he snatches away.

Who can hinder him?

Who will ask him, ‘What are you doing?’

13 "God will not withdraw his anger.

The helpers of Rahab stoop under him.

14 How much less will I answer him,

and choose my words to argue with him?

15 Though I were righteous, yet I wouldn’t answer him.

I would make supplication to my judge.

16 If I had called, and he had answered me,

yet I wouldn’t believe that he listened to my voice.

17 For he breaks me with a storm,

and multiplies my wounds without cause.

18 He will not allow me to catch my breath,

but fills me with bitterness.

19 If it is a matter of strength, behold, he is mighty!

If of justice, ‘Who,’ says he, ‘will summon me?’

20 Though I am righteous, my own mouth will condemn me.

Though I am blameless, it will prove me perverse.

21 I am blameless.

I don’t respect myself.

I despise my life.

22 "It is all the same.

Therefore I say he destroys the blameless and the wicked.

23 If the scourge kills suddenly,

he will mock at the trial of the innocent.

24 The earth is given into the hand of the wicked.

He covers the faces of its judges.

If not he, then who is it?

25 "Now my days are swifter than a runner.

They flee away. They see no good.

26 They have passed away as the swift ships,

as the eagle that swoops on the prey.

27 If I say, ‘I will forget my complaint,

I will put off my sad face, and cheer up,’

28 I am afraid of all my sorrows.

I know that you will not hold me innocent.

29 I will be condemned.

Why then do I labor in vain?

30 If I wash myself with snow,

and cleanse my hands with lye,

31 yet you will plunge me in the ditch.

My own clothes will abhor me.

32 For he is not a man, as I am, that I should answer him,

that we should come together in judgment.

33 There is no umpire between us,

that might lay his hand on us both.

34 Let him take his rod away from me.

Let his terror not make me afraid;

35 then I would speak, and not fear him,

for I am not so in myself.