1 "Dėl to mano širdis dreba ir pasitraukė iš savo vietos.
2 Klausykite Jo balso, griaudėjimo, kuris sklinda iš Jo burnos.
3 Jis siunčia jį po visą padangę, Jo žaibai iki žemės pakraščių.
4 Po to aidi balsas. Jis sugriaudžia savo didybės balsu ir nieko nepasilieka, kai Jo balsas pasigirsta.
5 Dievas didingai griaudėja savo balsu, Jis daro mums nesuvokiamų dalykų.
6 Sniegui Jis įsako snigti, silpnas ir stiprus lietus priklauso nuo Jo.
7 Kad žmonės pažintų Jo darbą, Jis užantspauduoja žmonių rankas.
8 Tuomet ir žvėrys slepiasi savo lindynėse.
9 Iš pietų ateina audra, iš šiaurėsšaltis.
10 Dievo kvapu padaromas ledas, ir platūs vandenys sustingsta.
11 Jis pripildo debesis drėgmės, iš jų sklinda žaibai.
12 Jie plaukia, kur Jis nukreipia, ir vykdo, ką Jis įsako, visuose žemės kraštuose.
13 Jis tai daro norėdamas sudrausti, palaiminti arba pasigailėti.
14 Jobai, stebėk ir apsvarstyk Dievo nuostabius darbus.
15 Ar žinai, kaip Dievas juos suvaldo ir parodo savo debesies šviesą?
16 Ar žinai, kaip debesys laikosi, šitie nuostabūs darbai To, kuris turi tobulą pažinimą?
17 Ar žinai, kodėl drabužiai įkaista, kai Jis ramina žemę pietų vėju?
18 Ar tu su Juo ištiesei dangaus skliautą tvirtą kaip veidrodį, iš vario nulietą?
19 Pamokyk mus, ką turime Jam sakyti, nes mes nesusigaudome tamsoje.
20 Ar bus Jam pranešta, ką kalbu? Jei žmogus kalbėtų, jis būtų prarytas.
21 Kai debesys uždengia saulę, šviesos nematyti, bet, vėjui papūtus, dangus nuskaidrėja.
22 Iš šiaurės ateina giedra, o Dievas yra bauginančiai didingas.
23 Visagalis mums nepasiekiamas; Jis galingas jėga, tiesa ir teisingumu, Jis neišnaudoja.
24 Todėl žmonės Jo bijo. Jis nepaiso tų, kurie dedasi išmintingi".
1 "Yes, at this my heart trembles,
and is moved out of its place.
2 Hear, oh, hear the noise of his voice,
the sound that goes out of his mouth.
3 He sends it out under the whole sky,
and his lightning to the ends of the earth.
4 After it a voice roars.
He thunders with the voice of his majesty.
He doesn’t hold back anything when his voice is heard.
5 God thunders marvelously with his voice.
He does great things, which we can’t comprehend.
6 For he says to the snow, ‘Fall on the earth,’
likewise to the shower of rain,
and to the showers of his mighty rain.
7 He seals up the hand of every man,
that all men whom he has made may know it.
8 Then the animals take cover,
and remain in their dens.
9 Out of its room comes the storm,
and cold out of the north.
10 By the breath of God, ice is given,
and the width of the waters is frozen.
11 Yes, he loads the thick cloud with moisture.
He spreads abroad the cloud of his lightning.
12 It is turned around by his guidance,
that they may do whatever he commands them
on the surface of the habitable world,
13 whether it is for correction, or for his land,
or for loving kindness, that he causes it to come.
14 "Listen to this, Job.
Stand still, and consider the wondrous works of God.
15 Do you know how God controls them,
and causes the lightning of his cloud to shine?
16 Do you know the workings of the clouds,
the wondrous works of him who is perfect in knowledge?
17 You whose clothing is warm
when the earth is still by reason of the south wind?
18 Can you, with him, spread out the sky,
which is strong as a cast metal mirror?
19 Teach us what we will tell him,
for we can’t make our case by reason of darkness.
20 Will it be told him that I would speak?
Or should a man wish that he were swallowed up?
21 Now men don’t see the light which is bright in the skies,
but the wind passes, and clears them.
22 Out of the north comes golden splendor.
With God is awesome majesty.
23 We can’t reach the Almighty.
He is exalted in power.
In justice and great righteousness, he will not oppress.
24 Therefore men revere him.
He doesn’t regard any who are wise of heart."