1 The wisdom of women buildeth their house; but folly plucketh it down with her hands.
2 He that walketh in his uprightness feareth Jehovah; but he that is perverted in his ways despiseth him.
3 In the fool's mouth is a rod of pride; but the lips of the wise shall preserve them.
4 Where no oxen are, the crib is clean; but much increase is by the strength of the ox.
5 A faithful witness will not lie; but a false witness uttereth lies.
6 A scorner seeketh wisdom, and there is none {for him}; but knowledge is easy unto the intelligent.
7 Go from the presence of a foolish man, in whom thou perceivest not the lips of knowledge.
8 The wisdom of the prudent is to discern his way; but the folly of the foolish is deceit.
9 Fools make a mock at trespass; but for the upright there is favour.
10 The heart knoweth its own bitterness, and a stranger doth not intermeddle with its joy.
11 The house of the wicked shall be overthrown; but the tent of the upright shall flourish.
12 There is a way that seemeth right unto a man, but the end thereof is the ways of death.
13 Even in laughter the heart is sorrowful, and the end of mirth is sadness.
14 The backslider in heart shall be filled with his own ways, and the good man from what is in himself.
15 The simple believeth every word; but the prudent {man} heedeth his going.
16 A wise {man} feareth and departeth from evil; but the foolish is overbearing and confident.
17 He that is soon angry dealeth foolishly, and a man of mischievous devices is hated.
18 The simple inherit folly; but the prudent are crowned with knowledge.
19 The evil bow before the good, and the wicked at the gates of the righteous {man}.
20 He that is poor is hated even of his own neighbour; but the rich hath many friends.
21 He that despiseth his neighbour sinneth; but he that is gracious to the afflicted, happy is he.
22 Do they not err that devise evil? but loving-kindness and truth are for those that devise good.
23 In all labour there is profit; but the talk of the lips {tendeth} only to want.
24 The crown of the wise is their riches; the folly of the foolish is folly.
25 A true witness delivereth souls; but deceit uttereth lies.
26 In the fear of Jehovah is strong confidence, and his children shall have a place of refuge.
27 The fear of Jehovah is a fountain of life, to turn away from the snares of death.
28 In the multitude of people is the king's glory; but in the lack of people is the ruin of a prince.
29 He that is slow to anger is of great understanding; but he that is hasty of spirit exalteth folly.
30 A sound heart is the life of the flesh; but envy the rottenness of the bones.
31 He that oppresseth the poor reproacheth his Maker; but he that honoureth Him is gracious to the needy.
32 The wicked is driven away by his evil-doing; but the righteous trusteth, {even} in his death.
33 Wisdom resteth in the heart of the intelligent {man}; but that which is in the foolish maketh itself known.
34 Righteousness exalteth a nation; but sin is a reproach to peoples.
35 The king's favour is toward a wise servant; but his wrath is {against} him that causeth shame.
1 Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.
2 Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.
3 Kvailio burnojeišdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.
4 Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.
5 Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.
6 Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą.
7 Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo.
8 Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.
9 Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą.
10 Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.
11 Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.
12 Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.
13 Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu.
14 Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogussavo.
15 Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.
16 Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.
17 Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.
18 Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.
19 Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.
20 Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų.
21 Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.
22 Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos.
23 Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.
24 Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste.
25 Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.
26 Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.
27 Viešpaties baimėgyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.
28 Gausi tautagarbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis.
29 Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.
30 Sveika širdiskūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.
31 Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.
32 Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.
33 Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.
34 Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.
35 Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės.