1 As snow in summer, and as rain in harvest, so honour beseemeth not a fool.
2 As the sparrow for flitting about, as the swallow for flying, so a curse undeserved shall not come.
3 A whip for the horse, a bridle for the ass, and a rod for the back of fools.
4 Answer not a fool according to his folly, lest thou also be like unto him.
5 Answer a fool according to his folly, lest he be wise in his own eyes.
6 He that sendeth a message by the hand of a fool cutteth off {his own} feet, {and} drinketh damage.
7 The legs of the lame hang loose; so is a proverb in the mouth of fools.
8 As a bag of gems in a stoneheap, so is he that giveth honour to a fool.
9 {As} a thorn goeth up into the hand of a drunkard, so is a proverb in the mouth of fools.
10 A master roughly worketh every one: he both hireth the fool and hireth passers-by.
11 As a dog turneth back to its vomit, {so} a fool repeateth his folly.
12 Hast thou seen a man wise in his own eyes? There is more hope of a fool than of him.
13 The sluggard saith, There is a fierce lion in the way; a lion is in the midst of the streets!
14 {As} the door turneth upon its hinges, so the sluggard upon his bed.
15 The sluggard burieth his hand in the dish: it wearieth him to bring it again to his mouth.
16 A sluggard is wiser in his own eyes than seven {men} that answer discreetly.
17 He that passing by vexeth himself with strife belonging not to him, is {like} one that taketh a dog by the ears.
18 As a madman who casteth firebrands, arrows, and death,
19 so is a man that deceiveth his neighbour, and saith, Am I not in sport?
20 Where no wood is, the fire goeth out; and where there is no talebearer, the contention ceaseth.
21 {As} coals for hot coals, and wood for fire, so is a contentious man to inflame strife.
22 The words of a talebearer are as dainty morsels, and they go down into the innermost parts of the belly.
23 Ardent lips, and a wicked heart, are {as} an earthen vessel overlaid with silver dross.
24 He that hateth dissembleth with his lips, but he layeth up deceit within him:
25 when his voice is gracious, believe him not, for there are seven abominations in his heart.
26 Though {his} hatred is covered by dissimulation, his wickedness shall be made manifest in the congregation.
27 Whoso diggeth a pit shall fall therein; and he that rolleth a stone, it shall return upon him.
28 A lying tongue hateth those that are injured by it, and a flattering mouth worketh ruin.
1 Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.
2 Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.
3 Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.
4 Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.
5 Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.
6 Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.
7 Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.
8 Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.
9 Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.
10 Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.
11 Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.
12 Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.
13 Tinginys sako: "Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!"
14 Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.
15 Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.
16 Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.
17 Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.
18 Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,
19 yra tas, kas apgauna artimą ir sako: "Aš pajuokavau".
20 Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.
21 Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.
22 Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.
23 Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.
24 Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.
25 Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.
26 Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.
27 Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.
28 Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.