1 Doth not wisdom cry? and understanding give forth her voice?
2 On the top of high places by the way, at the cross-paths she taketh her stand.
3 Beside the gates, at the entry of the city, at the coming in at the doors, she crieth aloud.
4 Unto you, men, I call, and my voice is to the sons of man:
5 O ye simple, understand prudence; and ye foolish, understand sense.
6 Hear, for I will speak excellent things, and the opening of my lips shall be right things.
7 For my palate shall meditate truth, and wickedness is an abomination to my lips.
8 All the words of my mouth are in righteousness; there is nothing tortuous or perverse in them.
9 They are all plain to him that understandeth, and right to them that find knowledge.
10 Receive my instruction, and not silver; and knowledge rather than choice gold:
11 for wisdom is better than rubies, and all the things that may be desired are not equal to it.
12 I wisdom dwell {with} prudence, and find the knowledge {which cometh} of reflection.
13 The fear of Jehovah is to hate evil; pride, and arrogancy, and the evil way, and the froward mouth do I hate.
14 Counsel is mine, and sound wisdom: I am intelligence; I have strength.
15 By me kings reign, and rulers make just decrees;
16 by me princes rule, and nobles, all the judges of the earth.
17 I love those that love me; and they that seek me early shall find me.
18 Riches and honour are with me; durable wealth and righteousness.
19 My fruit is better than fine gold, yea, than pure gold; and my revenue than choice silver.
20 I walk in the path of righteousness, in the midst of the paths of judgment:
21 that I may cause those that love me to inherit substance; and I will fill their treasuries.
22 Jehovah possessed me in the beginning of his way, before his works of old.
23 I was set up from eternity, from the beginning, before the earth was.
24 When there were no depths, I was brought forth, when there were no fountains abounding with water.
25 Before the mountains were settled, before the hills was I brought forth;
26 while as yet he had not made the earth, nor the fields, nor the beginning of the dust of the world.
27 When he prepared the heavens I was there; when he ordained the circle upon the face of the deep;
28 when he established the skies above, when the fountains of the deep became strong;
29 when he imposed on the sea his decree that the waters should not pass his commandment, when he appointed the foundations of the earth:
30 then I was by him {his} nursling, and I was daily his delight, rejoicing always before him;
31 rejoicing in the habitable part of his earth, and my delights {were} with the sons of men.
32 And now, sons, hearken unto me, and blessed are they that keep my ways:
33 hear instruction and be wise, and refuse it not.
34 Blessed is the man that heareth me, watching daily at my gates, waiting at the posts of my doors.
35 For whoso findeth me findeth life, and obtaineth favour of Jehovah;
36 but he that sinneth against me doeth violence to his own soul: all they that hate me love death.
1 Argi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso?
2 Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.
3 Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:
4 "Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.
5 Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.
6 Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.
7 Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.
8 Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.
9 Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.
10 Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.
11 Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.
12 Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą.
13 Viešpaties baimėnekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.
14 Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.
15 Manimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus.
16 Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą.
17 Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.
18 Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą.
19 Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.
20 Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,
21 kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius.
22 Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus.
23 Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.
24 Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.
25 Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,
26 kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.
27 Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,
28 įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,
29 davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,
30 aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.
31 Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais.
32 Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.
33 Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų.
34 Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.
35 Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.
36 Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį".