1 Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka.

2 Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas­ ten išmintis.

3 Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins.

4 Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties.

5 Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių.

6 Dorųjų teisumas išlaisvins juos, o nusikaltėlius sugaus jų pačių užgaidos.

7 Kai nedoras žmogus miršta, jo lūkesčiai pranyksta, ir bedievio viltis pražus.

8 Teisusis išlaisvinamas iš vargų, o nedorėlis atsiduria vietoje jo.

9 Veidmainis savo burna pražudo artimą, bet sumanumu teisusis išlaisvinamas.

10 Teisiųjų pasisekimu miestas džiaugiasi, o nedorėliams žuvus linksmai šūkaujama.

11 Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina.

12 Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli.

13 Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta.

14 Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą.

15 Kas laiduoja už svetimąjį, nukentės; kas vengia laiduoti, saugus.

16 Maloni moteris įsigyja garbės, stiprieji krauna turtus.

17 Gailestingas žmogus daro gera savo sielai, žiaurus žmogus kenkia savo kūnui.

18 Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą.

19 Teisumas veda į gyvenimą, o kas siekia pikto, siekia to savo pražūčiai.

20 Viešpats nekenčia veidmainių, bet dorieji Jam patinka.

21 Nors ir susijungtų, nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti.

22 Kaip aukso žiedas kiaulės snukyje yra graži moteris, neturinti supratimo.

23 Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė.

24 Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta.

25 Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas.

26 Kas neparduoda javų, tą keikia tauta; kas parduoda juos, laiminamas.

27 Kas stropiai ieško gera, sulauks palankumo; kas siekia pikto, pats to susilauks.

28 Kas pasitiki savo turtais, kris, o teisusis žaliuos kaip lapas.

29 Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam.

30 Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas.

31 Jei teisusis gaus atlyginimą žemėje, tai tuo labiau nedorėlis ir nusidėjėlis.

1 La bilancia falsa è un abominio per l’Eterno, ma il peso giusto gli è grato.

2 Venuta la superbia, viene anche l’ignominia; ma la sapienza è con gli umili.

3 L’integrità degli uomini retti li guida, ma la perversità dei perfidi è la loro rovina.

4 Le ricchezze non servono a nulla nel giorno dell’ira, ma la giustizia salva da morte.

5 La giustizia dell’uomo integro gli appiana la via, ma l’empio cade per la sua empietà.

6 La giustizia degli uomini retti li libera, ma i perfidi restan presi nella loro propria malizia.

7 Quando un empio muore, la sua speranza perisce, e l’aspettazione degl’iniqui e annientata.

8 Il giusto è tratto fuor dalla distretta, e l’empio ne prende il posto.

9 Con la sua bocca l’ipocrita rovina il suo prossimo, ma i giusti sono liberati dalla loro perspicacia.

10 Quando i giusti prosperano, la città gioisce; ma quando periscono gli empi son gridi di giubilo.

11 Per la benedizione degli uomini retti la città è esaltata, ma è sovvertita dalla bocca degli empi.

12 Chi sprezza il prossimo è privo di senno, ma l’uomo accorto tace.

13 Chi va sparlando svela i segreti, ma chi ha lo spirito leale tien celata la cosa.

14 Quando manca una savia direzione il popolo cade; nel gran numero de’ consiglieri sta la salvezza.

15 Chi si fa mallevadore d’un altro ne soffre danno, ma chi odia la mallevadoria è sicuro.

16 La donna graziosa ottiene la gloria, e gli uomini forti ottengon la ricchezza.

17 L’uomo benigno fa del bene a se stesso, ma il crudele tortura la sua propria carne.

18 L’empio fa un’opera fallace, ma chi semina giustizia ha una ricompensa sicura.

19 Così la giustizia mena alla vita, ma chi va dietro al male s’incammina alla morte.

20 I perversi di cuore sono un abominio per l’Eterno, ma gl’integri nella loro condotta gli sono graditi.

21 No, certo, il malvagio non rimarrà impunito, ma la progenie dei giusti scamperà.

22 Una donna bella, ma senza giudizio, è un anello d’oro nel grifo d’un porco.

23 Il desiderio dei giusti è il bene soltanto, ma la prospettiva degli empi e l’ira.

24 C’è chi spande liberalmente e diventa più ricco, e c’è chi risparmia più del dovere e non fa che impoverire.

25 L’anima benefica sarà nell’abbondanza, e chi annaffia sarà egli pure annaffiato.

26 Chi detiene il grano è maledetto dal popolo, ma la benedizione è sul capo di chi lo vende.

27 Chi procaccia il bene s’attira benevolenza, ma chi cerca il male, male gl’incoglierà.

28 Chi confida nelle sue ricchezze cadrà, ma i giusti rinverdiranno a guisa di fronde.

29 Chi getta lo scompiglio in casa sua erediterà vento, e lo stolto sarà lo schiavo di chi ha il cuor savio.

30 Il frutto del giusto è un albero di vita, e il savio fa conquista d’anime.

31 Ecco, il giusto riceve la sua retribuzione sulla terra, quanto più l’empio e il peccatore!