1 Kas mėgsta pamokymą, mėgsta išmintį; kas nepriima patarimo, tas bukaprotis.

2 Geras žmogus susilaukia Viešpaties palankumo, bet kuriantį nedorus planus Jis pasmerks.

3 Žmogus neįsitvirtins nedorybe, o teisiųjų šaknis nebus pajudinta.

4 Gera moteris yra vainikas jos vyrui, o ta, kuri užtraukia gėdą,­lyg puvinys kauluose.

5 Teisiojo mintys teisingos, nedorėlio patarimas­apgaulė.

6 Nedorėlių žodžiai: "Tykokime pralieti kraują", bet teisiųjų burna išgelbės juos.

7 Nedorėliai parbloškiami ir jų nebėra, o teisiųjų namai stovės.

8 Žmogus vertinamas pagal išmintį, o ydingas širdyje bus paniekintas.

9 Kas niekinamas ir turi tarną, geresnis už tą, kuris didžiuojasi ir neturi duonos.

10 Teisusis rūpinasi savo gyvuliais, bet nedorėlio pasigailėjimas žiaurus.

11 Kas dirba savo žemę, turi pakankamai duonos, o kas seka tuštybe, tam trūksta proto.

12 Nedorėlis trokšta sugauti į piktadarystės tinklą, bet teisiųjų šaknis tvirta.

13 Nedorėlis įkliūna į savo lūpų nusikaltimus, bet teisusis išeis iš priespaudos.

14 Žmogus pasitenkins savo burnos vaisiumi, ir jam bus atlyginta pagal jo rankų darbą.

15 Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo.

16 Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą.

17 Kas kalba tiesą, tas padeda teisingumui, o neteisingas liudytojas apgaudinėja.

18 Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo.

19 Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis­tik akimirką.

20 Apgaulė­planuojančių pikta širdyje, bet taikos patarėjai turi džiaugsmą.

21 Nieko pikto neatsitiks teisiajam, bet nedorėlį lydės nelaimės.

22 Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai.

23 Nuovokus žmogus slepia pažinimą, o kvailio širdis skelbia kvailystes.

24 Darbštus valdys, o tinginys bus verčiamas dirbti.

25 Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o geras žodis pralinksmina.

26 Teisusis pranoksta savo artimą, o nedorėlių kelias juos paklaidina.

27 Tinginys nekepa medžioklės laimikio, bet darbštumas yra brangus žmogaus turtas.

28 Teisumo kelyje­gyvenimas, jo takuose nėra mirties.

1 Chi ama la correzione ama la scienza, ma chi odia la riprensione è uno stupido.

2 L’uomo buono ottiene il favore dell’Eterno, ma l’Eterno condanna l’uomo pien di malizia.

3 L’uomo non diventa stabile con l’empietà, ma la radice dei giusti non sarà mai smossa.

4 La donna virtuosa è la corona del marito, ma quella che fa vergogna gli è un tarlo nell’ossa.

5 I pensieri dei giusti sono equità, ma i disegni degli empi son frode.

6 Le parole degli empi insidiano la vita, ma la bocca degli uomini retti procura liberazione.

7 Gli empi, una volta rovesciati, non sono più, ma la casa dei giusti rimane in piedi.

8 L’uomo è lodato in proporzione del suo senno, ma chi ha il cuore pervertito sarà sprezzato.

9 E’ meglio essere in umile stato ed avere un servo, che fare il borioso e mancar di pane.

10 Il giusto ha cura della vita del suo bestiame, ma le viscere degli empi sono crudeli.

11 Chi coltiva la sua terra avrà pane da saziarsi, ma chi va dietro ai fannulloni e privo di senno.

12 L’empio agogna la preda de’ malvagi, ma la radice dei giusti porta il suo frutto.

13 Nel peccato delle labbra sta un’insidia funesta, ma il giusto uscirà dalla distretta.

14 Per il frutto della sua bocca l’uomo è saziato di beni, e ad ognuno è reso secondo l’opera delle sue mani.

15 La via dello stolto è diritta agli occhi suoi, ma chi ascolta i consigli è savio.

16 Lo stolto lascia scorger subito il suo cruccio, ma chi dissimula un affronto è uomo accorto.

17 Chi dice la verità proclama ciò ch’è giusto, ma il falso testimonio parla con inganno.

18 C’è chi, parlando inconsultamente trafigge come spada, ma la lingua de’ savi reca guarigione.

19 Il labbro veridico è stabile in perpetuo, ma la lingua bugiarda non dura che un istante.

20 L’inganno è nel cuore di chi macchina il male, ma per chi nutre propositi di pace v’è gioia.

21 Nessun male incoglie al giusto, ma gli empi son pieni di guai.

22 Le labbra bugiarde sono un abominio per l’Eterno, ma quelli che agiscono con sincerità gli sono graditi.

23 L’uomo accorto nasconde quello che sa, ma il cuor degli stolti proclama la loro follia.

24 La mano dei diligenti dominerà, ma la pigra sarà tributaria.

25 Il cordoglio ch’è nel cuore dell’uomo l’abbatte, ma la parola buona lo rallegra.

26 Il giusto indica la strada al suo compagno, ma la via degli empi li fa smarrire.

27 Il pigro non arrostisce la sua caccia, ma la solerzia è per l’uomo un tesoro prezioso.

28 Nel sentiero della giustizia sta la vita, e nella via ch’essa traccia non v’è morte.