1 Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus,

2 jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo,

3 jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo,

4 jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių,

5 tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą.

6 Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.

7 Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems.

8 Jis saugo teisingumo takus ir sergi šventųjų kelius.

9 Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir bešališkumą bei kiekvieną gerą taką,

10 kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai.

11 Dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave,

12 kad išgelbėtų nuo pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių,

13 kurie palieka doros kelią, kad vaikščiotų tamsos keliais,

14 kurie džiaugiasi, darydami pikta, ir gėrisi nedorėlių iškrypimu,

15 kurių keliai kreivi ir kurie klaidžioja savo takais;

16 kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais,

17 kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą.

18 Jos namai veda į mirtį, jos takai­pas mirusiuosius.

19 Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir neberanda gyvenimo tako.

20 Kad tu vaikščiotum geru keliu ir laikytumeisi teisiųjų tako.

21 Nes teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame.

22 Bet nedorėliai bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo.

1 Figliuol mio, se ricevi le mie parole e serbi con cura i miei comandamenti,

2 prestando orecchio alla sapienza e inclinando il cuore all’intelligenza;

3 sì, se chiami il discernimento e rivolgi la tua voce all’intelligenza,

4 se la cerchi come l’argento e ti dài a scavarla come un tesoro,

5 Allora intenderai il timor dell’Eterno, e troverai la conoscenza di Dio.

6 Poiché l’Eterno dà la sapienza; dalla sua bocca procedono la scienza e l’intelligenza.

7 Egli tiene in serbo per gli uomini retti un aiuto potente, uno scudo per quelli che camminano integramente,

8 affin di proteggere i sentieri della equità e di custodire la via dei suoi fedeli.

9 Allora intenderai la giustizia, l’equità, la rettitudine, tutte le vie del bene.

10 Perché la sapienza t’entrerà nel cuore, e la scienza sarà gradevole all’anima tua;

11 la riflessione veglierà su te, e l’intelligenza ti proteggerà;

12 ti scamperà così dalla via malvagia, dalla gente che parla di cose perverse,

13 da quelli che lasciano i sentieri della rettitudine per camminare nella via delle tenebre,

14 che godono a fare il male e si compiacciono delle perversità del malvagio,

15 che seguono sentieri storti e battono vie tortuose.

16 Ti scamperà dalla donna adultera, dalla infedele che usa parole melate,

17 che ha abbandonato il compagno della sua giovinezza e ha dimenticato il patto del suo Dio.

18 Poiché la sua casa pende verso la morte, e i suoi sentieri menano ai defunti.

19 Nessuno di quelli che vanno da lei ne ritorna, nessuno riprende i sentieri della vita.

20 Così camminerai per la via dei buoni, e rimarrai nei sentieri dei giusti.

21 Ché gli uomini retti abiteranno la terra, e quelli che sono integri vi rimarranno;

22 ma gli empi saranno sterminati di sulla terra e gli sleali ne saranno divelti.