1 Išmintingas sūnus klauso tėvo pamokymų, o pašaipūnas neklauso barimo.

2 Iš savo burnos vaisiaus žmogus valgys gėrybių, neištikimųjų siela­smurtą.

3 Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties.

4 Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi; darbščiojo siela pasisotins.

5 Teisusis nekenčia melo, bet nedorėlis yra atstumiantis ir susilaukia gėdos.

6 Teisumas saugo nekaltojo kelią, o nuodėmė pražudo nedorėlį.

7 Kai kas dedasi turtingas, bet nieko neturi, kitas dedasi vargšas, bet turi daug turtų.

8 Turtuolis gali išsipirkti savo turtu, bet vargšui niekas negrasina.

9 Teisiųjų šviesa šviečia, o nedorėlių žibintas užges.

10 Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo.

11 Lengvai įgytas turtas greitai sunyksta, kas kaupia dirbdamas­ praturtėja.

12 Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį; patenkintas troškimas­ gyvybės medis.

13 Kas niekina žodį, pats save naikina, o kas bijo įsakymų, tam bus atlyginta.

14 Išmintingojo pamokymas yra gyvybės šaltinis, gelbstintis iš mirties pinklių.

15 Sveikas protas laimi palankumą, o neištikimųjų kelias sunkus.

16 Kiekvienas sumanus žmogus viską daro apgalvojęs, o kvailys viešai parodo savo kvailumą.

17 Nedoras pasiuntinys pakliūna į bėdą, o ištikimas neša išgelbėjimą.

18 Skurdas ir gėda tam, kuris nepriima pamokymo; kas priima įspėjimą, susilaukia pagarbos.

19 Patenkintas troškimas malonus sielai; kvailiui sunku šalintis nuo pikto.

20 Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas, o kvailių bendrininkas pražus.

21 Nusidėjėlius persekioja nelaimės, o teisiesiems atlyginama gėrybėmis.

22 Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam.

23 Daug maisto būtų apleistoje vargšų žemėje, bet dėl teisingumo stokos žmonės pražūsta.

24 Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia.

25 Teisusis valgo ir pasitenkina, bet nedorėlio pilvas nepasisotina.

1 Il figliuol savio ascolta l’istruzione di suo padre, ma il beffardo non ascolta rimproveri.

2 Per il frutto delle sue labbra uno gode del bene, ma il desiderio dei perfidi è la violenza.

3 Chi custodisce la sua bocca preserva la propria vita; chi apre troppo le labbra va incontro alla rovina.

4 L’anima del pigro desidera, e non ha nulla, ma l’anima dei diligenti sarà soddisfatta appieno.

5 Il giusto odia la menzogna, ma l’empio getta sugli altri vituperio ed onta.

6 La giustizia protegge l’uomo che cammina nella integrità, ma l’empietà atterra il peccatore.

7 C’è chi fa il ricco e non ha nulla; c’è chi fa il povero e ha di gran beni.

8 La ricchezza d’un uomo serve come riscatto della sua vita, ma il povero non ode mai minacce.

9 La luce dei giusti è gaia, ma la lampada degli empi si spegne.

10 Dall’orgoglio non vien che contesa, ma la sapienza è con chi dà retta ai consigli.

11 La ricchezza male acquistata va scemando, ma chi accumula a poco a poco l’aumenta.

12 La speranza differita fa languire il cuore, ma il desiderio adempiuto è un albero di vita.

13 Chi sprezza la parola si costituisce, di fronte ad essa, debitore, ma chi rispetta il comandamento sarà ricompensato.

14 L’insegnamento del savio è una fonte di vita per schivare le insidie della morte.

15 Buon senno procura favore, ma il procedere dei perfidi è duro.

16 Ogni uomo accorto agisce con conoscenza, ma l’insensato fa sfoggio di follia.

17 Il messo malvagio cade in sciagure, ma l’ambasciatore fedele reca guarigione.

18 Miseria e vergogna a chi rigetta la correzione, ma chi dà retta alla riprensione è onorato.

19 Il desiderio adempiuto è dolce all’anima, ma agl’insensati fa orrore l’evitare il male.

20 Chi va coi savi diventa savio, ma il compagno degl’insensati diventa cattivo.

21 Il male perseguita i peccatori ma il giusto è ricompensato col bene.

22 L’uomo buono lascia una eredità ai figli de’ suoi figli, ma la ricchezza del peccatore è riserbata al giusto.

23 Il campo lavorato dal povero dà cibo in abbondanza, ma v’è chi perisce per mancanza di equità.

24 Chi risparmia la verga odia il suo figliuolo, ma chi l’ama, lo corregge per tempo.

25 Il giusto ha di che mangiare a sazietà, ma il ventre degli empi manca di cibo.