1 Vynas­pasityčiotojas, o stiprus gėrimas­pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.

2 Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę.

3 Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.

4 Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės.

5 Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia.

6 Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų?

7 Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti.

8 Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.

9 Kas gali sakyti: "Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės"?

10 Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.

11 Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.

12 Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį.

13 Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto.

14 Pirkėjas sako: "Niekam tikę, niekam tikę!", o nuėjęs savo keliu giriasi.

15 Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė.

16 Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

17 Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro.

18 Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.

19 Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.

20 Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.

21 Paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas.

22 Nesakyk: "Atlyginsiu už pikta". Lauk Viešpaties, ir Jis padės tau.

23 Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai.

24 Viešpats veda žmogų, kaip tad gali žmogus suprasti savo kelią?

25 Spąstai žmogui­padaryti įžadą, o po to galvoti.

26 Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia.

27 Žmogaus dvasia yra Viešpaties žiburys, tiriantis širdies gelmes.

28 Gailestingumas ir tiesa apsaugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumu.

29 Jaunuolių garbė­jėga, o senuosius puošia žili plaukai.

30 Kirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį.

1 Il vino è schernitore, la bevanda alcoolica è turbolenta, e chiunque se ne lascia sopraffare non è savio.

2 Il terrore che incute il re è come il ruggito d’un leone; chi lo irrita pecca contro la propria vita.

3 E’ una gloria per l’uomo l’astenersi dalle contese, ma chiunque è insensato mostra i denti.

4 Il pigro non ara a causa del freddo; alla raccolta verrà a cercare, ma non ci sarà nulla.

5 I disegni nel cuor dell’uomo sono acque profonde, ma l’uomo intelligente saprà attingervi.

6 Molta gente vanta la propria bontà; ma un uomo fedele chi lo troverà?

7 I figliuoli del giusto, che cammina nella sua integrità, saranno beati dopo di lui.

8 Il re, assiso sul trono dove rende giustizia, dissipa col suo sguardo ogni male.

9 Chi può dire: "Ho nettato il mio cuore, sono puro dal mio peccato?"

10 Doppio peso e doppia misura sono ambedue in abominio all’Eterno.

11 Anche il fanciullo dà a conoscere con i suoi atti se la sua condotta sarà pura e retta.

12 L’orecchio che ascolta e l’occhio che vede, li ha fatti ambedue l’Eterno.

13 Non amare il sonno, che tu non abbia a impoverire; tieni aperti gli occhi, e avrai pane da saziarti.

14 "Cattivo! cattivo!" dice il compratore; ma, andandosene, si vanta dell’acquisto.

15 C’è dell’oro e abbondanza di perle, ma le labbra ricche di scienza son cosa più preziosa.

16 Prendigli il vestito, giacché ha fatta cauzione per altri; fatti dare dei pegni, poiché s’è reso garante di stranieri.

17 Il pane frodato è dolce all’uomo; ma, dopo, avrà la bocca piena di ghiaia.

18 I disegni son resi stabili dal consiglio; fa’ dunque la guerra con una savia direzione.

19 Chi va sparlando palesa i segreti; perciò non t’immischiare con chi apre troppo le labbra.

20 Chi maledice suo padre e sua madre, la sua lucerna si spegnerà nelle tenebre più fitte.

21 L’eredità acquistata troppo presto da principio, alla fine non sarà benedetta.

22 Non dire: "Renderò il male"; spera nell’Eterno, ed egli ti salverà.

23 Il peso doppio è in abominio all’Eterno, e la bilancia falsa non è cosa buona.

24 I passi dell’uomo li dirige l’Eterno; come può quindi l’uomo capir la propria via?

25 E’ pericoloso per l’uomo prender leggermente un impegno sacro, e non riflettere che dopo aver fatto un voto.

26 Il re savio passa gli empi al vaglio, dopo aver fatto passare la ruota su loro.

27 Lo spirito dell’uomo è una lucerna dell’Eterno che scruta tutti i recessi del cuore.

28 La bontà e la fedeltà custodiscono il re; e con la bontà egli rende stabile il suo trono.

29 La gloria dei giovani sta nella loro forza, e la bellezza dei vecchi, nella loro canizie.

30 Le battiture che piagano guariscono il male; e così le percosse che vanno al fondo delle viscere.