1 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.

2 Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.

3 Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.

4 Maloni kalba­gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.

5 Kvailys paniekina savo tėvo pamokymus, o kas klauso perspėjimų, yra supratingas.

6 Turtų netrūksta teisiojo namuose, o nedorėlio pelnas­tik rūpesčiai.

7 Išmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro.

8 Nedorėlio auka­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.

9 Nedorėlio kelias­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet Jis myli tuos, kurie siekia teisumo.

10 Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta.

11 Pragaras ir prapultis Viešpaties akivaizdoje, tuo labiau žmonių širdys.

12 Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius.

13 Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.

14 Protingas ieško pažinimo, neišmanėlis maitinasi kvailystėmis.

15 Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.

16 Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.

17 Geriau daržovių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas veršis ten, kur neapykanta.

18 Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.

19 Tinginio kelias pilnas erškėčių, o teisiojo kelias­platus.

20 Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną.

21 Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu.

22 Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.

23 Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!

24 Išmintingo žmogaus gyvenimo kelias kyla į viršų, ir jis išvengia pragaro.

25 Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę.

26 Nedorėlio mintys­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet nekaltųjų žodžius Jis mėgsta.

27 Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas.

28 Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti, o nedorėlio burna beria piktus žodžius.

29 Viešpats toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldas Jis išklauso.

30 Akių šviesa pradžiugina širdį; gera žinia­sveikata kaulams.

31 Kas klausosi gyvenimo pabarimų, liks tarp išmintingųjų.

32 Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo.

33 Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

1 La risposta dolce calma il furore, ma la parola dura eccita l’ira.

2 La lingua dei savi è ricca di scienza, ma la bocca degli stolti sgorga follia.

3 Gli occhi dell’Eterno sono in ogni luogo, osservando i cattivi ed i buoni.

4 La lingua che calma, è un albero di vita, ma la lingua perversa strazia lo spirito.

5 L’insensato disdegna l’istruzione di suo padre, ma chi tien conto della riprensione diviene accorto.

6 Nella casa del giusto v’è grande abbondanza, ma nell’entrate dell’empio c’è turbolenza.

7 Le labbra dei savi spargono scienza, ma non così il cuore degli stolti.

8 Il sacrifizio degli empi è in abominio all’Eterno, ma la preghiera degli uomini retti gli è grata.

9 La via dell’empio è in abominio all’Eterno, ma egli ama chi segue la giustizia.

10 Una dura correzione aspetta chi lascia la diritta via; chi odia la riprensione morrà.

11 Il soggiorno de’ morti e l’abisso stanno dinanzi all’Eterno; quanto più i cuori de’ figliuoli degli uomini!

12 Il beffardo non ama che altri lo riprenda; egli non va dai savi.

13 Il cuore allegro rende ilare il volto, ma quando il cuore è triste, lo spirito è abbattuto.

14 Il cuor dell’uomo intelligente cerca la scienza, ma la bocca degli stolti si pasce di follia.

15 Tutt’i giorni dell’afflitto sono cattivi, ma il cuor contento è un convito perenne.

16 Meglio poco col timor dell’Eterno, che gran tesoro con turbolenza.

17 Meglio un piatto d’erbe, dov’è l’amore, che un bove ingrassato, dov’è l’odio.

18 L’uomo iracondo fa nascere contese, ma chi è lento all’ira acqueta le liti.

19 La via del pigro è come una siepe di spine, ma il sentiero degli uomini retti è piano.

20 Il figliuol savio rallegra il padre, ma l’uomo stolto disprezza sua madre.

21 La follia è una gioia per chi è privo di senno, ma l’uomo prudente cammina retto per la sua via.

22 I disegni falliscono, dove mancano i consigli; ma riescono, dove son molti i consiglieri.

23 Uno prova allegrezza quando risponde bene; e com’è buona una parola detta a tempo!

24 Per l’uomo sagace la via della vita mena in alto e gli fa evitare il soggiorno de’ morti, in basso.

25 L’Eterno spianta la casa dei superbi, ma rende stabili i confini della vedova.

26 I pensieri malvagi sono in abominio all’Eterno, ma le parole benevole son pure agli occhi suoi.

27 Chi è avido di lucro conturba la sua casa, ma chi odia i regali vivrà.

28 Il cuor del giusto medita la sua risposta, ma la bocca degli empi sgorga cose malvage.

29 L’Eterno è lungi dagli empi, ma ascolta la preghiera dei giusti.

30 Uno sguardo lucente rallegra il cuore; una buona notizia impingua l’ossa.

31 L’orecchio attento alla riprensione che mena a vita, dimorerà fra i savi.

32 Chi rigetta l’istruzione disprezza l’anima sua, ma chi dà retta alla riprensione acquista senno.

33 Il timor dell’Eterno è scuola di sapienza; e l’umiltà precede la gloria.