1 Žmogus paruošia savo širdį, bet nuo Viešpaties priklauso jo burnos atsakymas.

2 Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią.

3 Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks.

4 Viešpats viską sukūrė dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.

5 Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės.

6 Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto.

7 Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.

8 Geriau mažai su teisumu negu didelis pelnas nesąžiningai.

9 Žmogaus širdis planuoja savo kelią, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius.

10 Dieviškas sprendimas karaliaus lūpose, ir jo burna nenusikalsta teisme.

11 Teisingi svarsčiai ir svarstyklės yra Viešpaties, visi svarsčiai maišelyje yra Jo darbas.

12 Karalius bjaurisi nedorybėmis, nes jo sostas įtvirtintas teisingumu.

13 Karaliams patinka teisios lūpos, ir jie mėgsta tuos, kurie kalba tiesą.

14 Karaliaus pyktis yra mirties pasiuntinys, bet išmintingas žmogus gali jį nuraminti.

15 Karaliaus veido šviesoje gyvenimas, jo palankumas kaip vėlyvasis lietus.

16 Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas­už sidabrą.

17 Teisiojo kelias­šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę.

18 Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė­prieš žlugimą.

19 Geriau būti nuolankios dvasios su romiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais.

20 Kas išmintingai tvarko reikalus, susilauks sėkmės; palaimintas, kuris pasitiki Viešpačiu.

21 Išmintingas širdyje bus vadinamas sumaniu, ir švelniais žodžiais lengviau įtikinti.

22 Supratimas yra gyvybės šaltinis tam, kas jį turi; kvailių pamokymas­kvailystė.

23 Išmintingojo širdis moko jo burną ir prideda išmanymo jo lūpoms.

24 Malonūs žodžiai yra kaip medus­saldūs sielai ir sveiki kūnui.

25 Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

26 Kas dirba, dirba dėl savęs, nes jo burna verčia jį.

27 Bedievis žmogus iškasa blogį, ir jo lūpose tarsi deganti ugnis.

28 Ydingas žmogus sukelia vaidus, ir plepys išskiria draugus.

29 Smurtininkas vilioja savo artimą ir veda jį blogu keliu.

30 Jis užsimerkia, planuodamas niekšybę, prikandęs lūpas, vykdo savo piktus sumanymus.

31 Žili plaukai­šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje.

32 Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis­už tą, kuris užima miestą.

33 Burtas metamas į skverną, bet jo išsidėstymas priklauso nuo Viešpaties.

1 All’uomo, i disegni del cuore; ma la risposta della lingua vien dall’Eterno.

2 Tutte le vie dell’uomo a lui sembran pure, ma l’Eterno pesa gli spiriti.

3 Rimetti le cose tue nell’Eterno, e i tuoi disegni avran buona riuscita.

4 L’Eterno ha fatto ogni cosa per uno scopo; anche l’empio, per il dì della sventura.

5 Chi è altero d’animo è in abominio all’Eterno; certo è che non rimarrà impunito.

6 Con la bontà e con la fedeltà l’iniquità si espia, e col timor dell’Eterno si evita il male.

7 Quando l’Eterno gradisce le vie d’un uomo, riconcilia con lui anche i nemici.

8 Meglio poco con giustizia, che grandi entrate senza equità.

9 Il cuor dell’uomo medita la sua via, ma l’Eterno dirige i suoi passi.

10 Sulle labbra del re sta una sentenza divina; quando pronunzia il giudizio la sua bocca non erra.

11 La stadera e le bilance giuste appartengono all’Eterno, tutti i pesi del sacchetto son opera sua.

12 I re hanno orrore di fare il male, perché il trono è reso stabile con la giustizia.

13 Le labbra giuste sono gradite ai re; essi amano chi parla rettamente.

14 Ira del re vuol dire messaggeri di morte, ma l’uomo savio la placherà.

15 La serenità del volto del re dà la vita, e il suo favore è come nube di pioggia primaverile.

16 L’acquisto della sapienza oh quanto è migliore di quello dell’oro, e l’acquisto dell’intelligenza preferibile a quel dell’argento!

17 La strada maestra dell’uomo retto è evitare il male; chi bada alla sua via preserva l’anima sua.

18 La superbia precede la rovina, e l’alterezza dello spirito precede la caduta.

19 Meglio esser umile di spirito coi miseri, che spartir la preda coi superbi.

20 Chi presta attenzione alla Parola se ne troverà bene, e beato colui che confida nell’Eterno!

21 Il savio di cuore è chiamato intelligente, e la dolcezza delle labbra aumenta il sapere.

22 Il senno, per chi lo possiede, è fonte di vita, ma la stoltezza è il castigo degli stolti.

23 Il cuore del savio gli rende assennata la bocca, e aumenta il sapere sulle sue labbra.

24 Le parole soavi sono un favo di miele: dolcezza all’anima, salute al corpo.

25 V’è tal via che all’uomo par diritta, ma finisce col menare alla morte.

26 La fame del lavoratore lavora per lui, perché la sua bocca lo stimola.

27 L’uomo cattivo va scavando ad altri del male, sulle sue labbra c’è come un fuoco divorante.

28 L’uomo perverso semina contese, e il maldicente disunisce gli amici migliori.

29 L’uomo violento trascina il compagno, e lo mena per una via non buona.

30 Chi chiude gli occhi per macchinar cose perverse, chi si morde le labbra, ha già compiuto il male.

31 I capelli bianchi sono una corona d’onore; la si trova sulla via della giustizia.

32 Chi è lento all’ira val più del prode guerriero; chi padroneggia sé stesso val più di chi espugna città.

33 Si gettan le sorti nel grembo, ma ogni decisione vien dall’Eterno.