1 Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais,

2 nes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę.

3 Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu.

4 Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.

5 Išmintingas žmogus yra stiprus, ir pažinimas padidina jėgas.

6 Kariaudamas klausyk išmintingų patarimų; daug patarėjų suteikia saugumą.

7 Kvailiui išmintis nepasiekiama, pasitarimuose jis neatveria burnos.

8 Kas planuoja daryti pikta, bus vadinamas nedoru žmogumi.

9 Planuoti kvailystes yra nuodėmė; žmonės bjaurisi niekintoju.

10 Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas.

11 Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti.

12 Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus.

13 Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui.

14 Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.

15 Netykok, nedorėli, prie teisiojo namų ir nedrumsk jam ramybės.

16 Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.

17 Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa,

18 kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.

19 Nesijaudink dėl piktadarių ir nepavydėk nedorėliams.

20 Piktadarys neturi ateities, o nedorėlio žiburys užges.

21 Mano sūnau, bijok Viešpaties ir karaliaus, nesusidėk su maištininkais.

22 Jų pražūtis ateis netikėtai, ir kas žino, ko jie susilauks nuo tų dviejų.

23 Tai taip pat išmintingiems. Būti šališkam teisme yra negerai.

24 Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis.

25 Tie, kurie jį sudraus, bus mėgstami, ir palaiminimai užgrius juos.

26 Tinkamas atsakymas yra kaip pabučiavimas.

27 Atlik darbus laukuose, paruošk tinkamai dirvą ir tada statyk savo namus.

28 Neliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk.

29 Nesakyk: "Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; aš atlyginsiu jam".

30 Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną.

31 Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus.

32 Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau:

33 "Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas,

34 ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas".

1 Non portare invidia ai malvagi, e non desiderare di star con loro,

2 perché il loro cuore medita rapine, e le loro labbra parlan di nuocere.

3 La casa si edifica con la sapienza, e si rende stabile con la prudenza;

4 mediante la scienza, se ne riempiono le stanze d’ogni specie di beni preziosi e gradevoli.

5 L’uomo savio è pien di forza, e chi ha conoscimento accresce la sua potenza;

6 infatti, con savie direzioni potrai condur bene la guerra, e la vittoria sta nel gran numero de’ consiglieri.

7 La sapienza è troppo in alto per lo stolto; egli non apre mai la bocca alla porta di città.

8 Chi pensa a mal fare sarà chiamato esperto in malizia.

9 I disegni dello stolto sono peccato, e il beffardo è l’abominio degli uomini.

10 Se ti perdi d’animo nel giorno dell’avversità, la tua forza è poca.

11 Libera quelli che son condotti a morte, e salva quei che, vacillando, vanno al supplizio.

12 Se dici: "Ma noi non ne sapevamo nulla!…" Colui che pesa i cuori, non lo vede egli? Colui che veglia sull’anima tua non lo sa forse? E non renderà egli a ciascuno secondo le opere sue?

13 Figliuol mio, mangia del miele perché è buono; un favo di miele sarà dolce al tuo palato.

14 Così conosci la sapienza per il bene dell’anima tua! Se la trovi, c’è un avvenire, e la speranza tua non sarà frustrata.

15 O empio, non tendere insidie alla dimora del giusto! non devastare il luogo ove riposa!

16 ché il giusto cade sette volte e si rialza, ma gli empi son travolti dalla sventura.

17 Quando il tuo nemico cade, non ti rallegrare; quand’è rovesciato, il cuor tuo non ne gioisca,

18 che l’Eterno nol vegga e gli dispiaccia e non storni l’ira sua da lui.

19 Non t’irritare a motivo di chi fa il male, e non portare invidia agli empi;

20 perché non c’è avvenire per il malvagio; la lucerna degli empi sarà spenta.

21 Figliuol mio, temi l’Eterno e il re, e non far lega cogli amatori di novità;

22 la loro calamità sopraggiungerà improvvisa, e chi sa la triste fine dei loro anni?

23 Anche queste sono massime dei Savi. Non è bene, in giudizio, aver de’ riguardi personali.

24 Chi dice all’empio: "Tu sei giusto," i popoli lo malediranno, lo esecreranno le nazioni.

25 Ma quelli che sanno punire se ne troveranno bene, e su loro scenderanno benedizione e prosperità.

26 Dà un bacio sulle labbra chi dà una risposta giusta.

27 Metti in buon ordine gli affari tuoi di fuori, metti in assetto i tuoi campi, poi ti fabbricherai la casa.

28 Non testimoniare, senza motivo, contro il tuo prossimo; vorresti tu farti ingannatore con le tue parole?

29 Non dire: "Come ha fatto a me così farò a lui; renderò a costui secondo l’opera sua".

30 Passai presso il campo del pigro e presso la vigna dell’uomo privo di senno;

31 ed ecco le spine vi crescean da per tutto, i rovi ne coprivano il suolo, e il muro di cinta era in rovina.

32 Considerai la cosa, e mi posi a riflettere; e da quel che vidi trassi una lezione:

33 Dormire un po’, sonnecchiare un po’, incrociare un po’ le mani per riposare…

34 e la tua povertà verrà come un ladro, e la tua indigenza, come un uomo armato.