1 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.
2 Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,
3 ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.
4 Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.
5 Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.
6 Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.
7 Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.
8 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
9 Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.
10 Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti,
11 nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,
12 todėl Jis pažemino vargu jų širdis, krito, ir niekas jiems nepadėjo.
13 Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.
14 Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.
15 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
16 Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.
17 Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.
18 Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.
19 Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.
20 Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.
21 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
22 Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.
23 Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,
24 tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.
25 Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.
26 Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.
27 Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.
28 Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.
29 Jis nutildo audrą, nuramina bangas.
30 Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.
31 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
32 Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.
33 Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltiniussausa žeme,
34 derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.
35 Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemęvandens šaltiniais.
36 Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą.
37 Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių.
38 Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.
39 Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,
40 Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,
41 bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.
42 Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.
43 Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.
1 Dai graças ao Senhor, porque ele é bom; porque a sua benignidade dura para sempre;
2 digam-no os remidos do Senhor, os quais ele remiu da mão do inimigo,
3 e os que congregou dentre as terras, do Oriente e do Ocidente, do Norte e do Sul.
4 Andaram desgarrados pelo deserto, por caminho ermo; não acharam cidade em que habitassem.
5 Andavam famintos e sedentos; desfalecia-lhes a alma.
6 E clamaram ao Senhor na sua tribulação, e ele os livrou das suas angústias;
7 conduziu-os por um caminho direito, para irem a uma cidade em que habitassem.
8 Dêem graças ao Senhor pela sua benignidade, e pelas suas maravilhas para com os filhos dos homens!
9 Pois ele satisfaz a alma sedenta, e enche de bens a alma faminta.
10 Quanto aos que se assentavam nas trevas e sombra da morte, presos em aflição e em ferros,
11 por se haverem rebelado contra as palavras de Deus, e desprezado o conselho do Altíssimo,
12 eis que lhes abateu o coração com trabalho; tropeçaram, e não houve quem os ajudasse.
13 Então clamaram ao Senhor na sua tribulação, e ele os livrou das suas angústias.
14 Tirou-os das trevas e da sombra da morte, e quebrou-lhes as prisões.
15 Dêem graças ao Senhor pela sua benignidade, e pelas suas maravilhas para com os filhos dos homens!
16 Pois quebrou as portas de bronze e despedaçou as trancas de ferro.
17 Os insensatos, por causa do seu caminho de transgressão, e por causa das suas iniqüidades, são afligidos.
18 A sua alma aborreceu toda sorte de comida, e eles chegaram até as portas da morte.
19 Então clamaram ao Senhor na sua tribulação, e ele os livrou das suas angústias.
20 Enviou a sua palavra, e os sarou, e os livrou da destruição.
21 Dêem graças ao Senhor pela sua benignidade, e pelas suas maravilhas para com os filhos dos homens!
22 Ofereçam sacrifícios de louvor, e relatem as suas obras com regozijo!
23 Os que descem ao mar em navios, os que fazem comércio nas grandes águas,
24 esses vêem as obras do Senhor, e as suas maravilhas no abismo.
25 Pois ele manda, e faz levantar o vento tempestuoso, que eleva as ondas do mar.
26 Eles sobem ao céu, descem ao abismo; esvaece-lhes a alma de aflição.
27 Balançam e cambaleiam como ébrios, e perdem todo o tino.
28 Então clamam ao Senhor na sua tribulação, e ele os livra das suas angústias.
29 Faz cessar a tormenta, de modo que se acalmam as ondas.
30 Então eles se alegram com a bonança; e assim ele os leva ao porto desejado.
31 Dêem graças ao Senhor pela sua benignidade, e pelas suas maravilhas para com os filhos dos homens!
32 Exaltem-no na congregação do povo, e louvem-no na assembléia dos anciãos!
33 Ele converte rios em deserto, e nascentes em terra sedenta;
34 a terra frutífera em deserto salgado, por causa da maldade dos que nela habitam.
35 Converte o deserto em lagos, e a terra seca em nascentes.
36 E faz habitar ali os famintos, que edificam uma cidade para sua habitação;
37 semeiam campos e plantam vinhas, que produzem frutos abundantes.
38 Ele os abençoa, de modo que se multiplicam sobremaneira; e não permite que o seu gado diminua.
39 Quando eles decrescem e são abatidos pela opressão, aflição e tristeza,
40 ele lança o desprezo sobre os príncipes, e os faz desgarrados pelo deserto, onde não há caminho.
41 Mas levanta da opressão o necessitado para um alto retiro, e dá-lhe famílias como um rebanho.
42 Os retos o vêem e se regozijam, e toda a iniqüidade tapa a sua própria boca.
43 Quem é sábio observe estas coisas, e considere atentamente as benignidades do Senhor.