1 Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.

2 Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam:

3 "Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,

4 akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,

5 kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!"

6 Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.

7 Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!

8 Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.

9 Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!

10 Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.

11 Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: "Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!

12 Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste".

13 Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.

14 "Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!

15 Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.

16 Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.

17 Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.

18 Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės".

1 Lembra-te, Senhor, a bem de Davi, de todas as suas aflições;

2 como jurou ao Senhor, e fez voto ao Poderoso de Jacó, dizendo:

3 Não entrarei na casa em que habito, nem subirei ao leito em que durmo;

4 não darei sono aos meus olhos, nem adormecimento às minhas pálpebras,

5 até que eu ache um lugar para o Senhor uma morada para o Poderoso de Jacó.

6 Eis que ouvimos falar dela em Efrata, e a achamos no campo de Jaar.

7 Entremos nos seus tabernáculos; prostremo-nos ante o escabelo de seus pés.

8 Levanta-te, Senhor, entra no lugar do teu repouso, tu e a arca da tua força.

9 Vistam-se os teus sacerdotes de justiça, e exultem de júbilo os teus santos.

10 Por amor de Davi, teu servo, não rejeites a face do teu ungido.

11 O Senhor jurou a Davi com verdade, e não se desviará dela: Do fruto das tuas entranhas porei sobre o teu trono.

12 Se os teus filhos guardarem o meu pacto, e os meus testemunhos, que eu lhes hei de ensinar, também os seus filhos se assentarão perpetuamente no teu trono.

13 Porque o Senhor escolheu a Sião; desejou-a para sua habitação, dizendo:

14 Este é o lugar do meu repouso para sempre; aqui habitarei, pois o tenho desejado.

15 Abençoarei abundantemente o seu mantimento; fartarei de pão os seus necessitados.

16 Vestirei de salvação os seus sacerdotes; e de júbilo os seus santos exultarão

17 Ali farei brotar a força de Davi; preparei uma lâmpada para o meu ungido.

18 Vestirei de confusão os seus inimigos; mas sobre ele resplandecerá a sua coroa.